„Gender neutral“. Kaip į jus kreiptis?

Kaip yra šiandien? Ogi taip: susitaikyta su mintimi, kad drabužiai neturi būti rūšiuojami pagal lytį. Aišku, atsiranda prietaringų nėštukių, kurios nė už ką nepirktų žydrų šliaužtinukų, nes laukiasi dukrytės. Tačiau mada gyvena be prietarų ir karštai pritaria, kad vyrai ir moterys turėtų suartėti. Kartais tai skamba visai patraukliai, o kartais – kaip diagnozė, ypač netyčia aptikus antraštę „Ateitis neturi lyties!“ Neva gender neutral – ne tendencija, ne trumpalaikis kaprizas, o neišvengiamybė ir beveik lemtis.

Anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti. Moterys viską perėmė iš vyrų: jų marškinius, kelnes, frakus, jų profesijas, pareigas, automobilius. Bet gamtoje turi būti pusiausvyra. Todėl jau senokai vyksta paralelinis procesas: vyrukai eina tėvystės atostogų, pataria kolegėms, kaip geriau kepti blynus, prašo žmonų nuvežti juos į darbą, nes patys nevairuoja, etc. Ir tokie dalykai nieko nepiktina, nes jie vyrų nepavertė belytėmis būtybėmis. Juolab jie ligi šiol namie vilki prieštvaninius megztinius (jaukesnių neranda), o darbe dėvi švarkus ir kaklaraiščius, į kuriuos jokia moteris nesikėsintų. Bet dabar ir paskutiniam vyrų bastionui – jų garderobui – gresia permainos.

Seniau viskas buvo aišku. Per moterų mados savaitę galėjai sužinoti apie būsimas moterų madas, o per vyrų – apie vyrų. Dabar kolekcijos tapo mišrios, tarsi norima pasakyti, kad ta pati idėja tinka abiem lytims. Tiesa, tas mišrumas kol kas skirtingas: idėjos iniciatorius Alessandro Michele ir „Gucci“ išvis neberengia vyrų ir moterų šou – tik bendrus; jų pavyzdžiu seka „Burberry“. „Vetements“ neatšaukė atskirų renginių, bet į moterų kolekcijas kviečia modelių vyrų (ir atvirkščiai), kad būtų aišku, jog tie patys drabužiai geri visiems. „H&M“ šiemet sukūrė pirmą savo gender neutral kolekciją. Atidaromos parduotuvės, kur siūlomi drabužiai yra tokių dydžių ir taip sukirpti, kad tinka ir vyrams, ir moterims.

Panašiai yra su naujausiomis Sandros Straukaitės ir Liucijos Kvašytės kolekcijomis, o Viktorijos Rosenberg ir Pauliaus Leono berniukai demonstravo tokius drabužius, dėl kurių pešis mergaitės. Lietuviams suneštinis balius išvis patogesnis, nes kolekcijos rodomos nedažnai. O pasauliniai mados namai (daug jų) vienu metu kviečia abiejų lyčių modelius, nes jiems labiau apsimoka rodyti naujienas ne dukart per metus, o keturis, jau nekalbant apie tuos, kurie turi sveikatos Pre-Fall ir Cruise kolekcijoms...

Normalesnių drabužių rūšiavimas pagal lytį – tik susitarimo dalykas.

Tarp moteriškų ir vyriškų rūbų niekada nebuvo didelės prarajos. Jėzus Kristus vilkėjo panašiai kaip Mergelė Marija. Net apžiojus visą mados istoriją, pakaktų vienos rankos pirštų, kad suskaičiuotume, kuo vyrai ir moterys tikrai niekada nesikeitė; ir tai būtų kokia nors iškasena – pavyzdžiui, nekaltybės diržas. Nes normalesnių drabužių rūšiavimas pagal lytį – tik susitarimo dalykas. Jei šiandien pamatytume dėdę su švarku ir baltomis pėdkelnėmis (daugiau nieko), pagalvotume, kad jis turi problemų. Bet būtent taip vilkėjo Napoleono karininkai, o damos tais laikais apie pėdkelnes nė nesvajojo. Pats vienas drabužis neturi lyties – jam reikia konteksto. Nėra vyriškesnio vyro už Russello Crowe vaidinamą gladiatorių, nors jo mini sijonėlio pavydėtų net Mary Quant. Šaunusis Boriso Akunino detektyvas Fandorinas būtų žuvęs pačioje karjeros pradžioje, jei nebūtų nešiojęs korseto. Ir taip toliau.

Aprangos parduotuvėse intuityviai žinome, kur sukti, nes vyrų drabužiai visada yra kitoje vietoje nei mūsų. Bet kartais užsigalvojus kojos nuneša ne ten, kur reikia, ir tada sukyla nervai: kodėl to linksmo džemperio sagos prisiūtos dešinėje, o ne kairėje pusėje, kodėl tie fantastiški batai – 43 dydžio?! Iš tiesų, daugybė drabužių rūšiuojami pagal lytį tik dėl to, kad skiriasi koks nors užtrauktukas ar įsiuvas. Tačiau „Gucci“ atstovai spaudai giriasi, kad moterys jų vyrų skyriuose praleidžia daug laiko ir visada randa, ką nusipirkti. Be to, sakoma, kad apstu damų, kurios sąmoningai siekia, kad būtų pastebima, jog jos vilki vyrišką daiktą.

Net jei sutiktume, kad drabužiai skirstomi pagal lytį, atsiranda būdų, kaip apeiti taisyklę. Ją visada ignoravo aristokratai, menininkai, šou verslo atstovai – tie, kurių išvaizda buvo vertinama ne kaip iškrypėliška ar kvaila, bet kaip ekscentriška. Didelis tokių žmonių koncentratas buvo devintajame dešimtmetyje, kai scenos dievaičiai Prince’as, Davidas Bowie, kiti pamėgo aukštakulnius batelius ir ryškų moterišką makiažą. Teko skaityti linksmą istoriją, kaip tais laikais viena Madonnos gerbėja rado ženkliuką su jos atvaizdu. Įsisegė jį į kuprinę ir tris dienas vaikščiojo į mokyklą labai išdidi. O ketvirtą dieną buvo nusodinta: draugė išaiškino, kad dažyta ženkliuko gražuolė yra ne Madonna, o vyrukas Boy George’as…

Apie tai, kaip buvo einama į gender neutral, galima pasakoti ilgai: priplakti ir 7-ojo dešimtmečio, ir hipių madas, ir seną gerą uniseksą. Bet tai – kiek kita istorija, turinti nedaug bendra su tuo, kas vyksta dabar. Nes dabartinė belytiškumo programa – kompleksinė ir mada tėra jos pasekmė.

Kai švedai sugalvojo žodelį „hen“, kuris pakeitė įvardžius „jis“ ir „ji“, net Lietuvoje vyko audringos diskusijos ir buvo piktinamasi. Tačiau švedai savo vaikams leido rinktis, kokios spalvos naktipuodžiai jiems patinka, kokie žaislai, kokie drabužiai – kad augtų ne meili mergaitė ar išdykęs berniukas, o tiesiog žmogutis, kuris pats nuspręs, kuo jam būti. Netvirtinsime, kad tas liberalizmas įkvėpė milijonus, bet dabar atsiranda ir amerikiečių, ir bričių, kurios pasigiria, kad jų dukros eina į darželį su Žmogaus Voro kostiumu, o sūnūs – su kaspinu plaukuose.

Vis daugiau kompanijų siuva neutralius vaikų drabužius, daro neutralius žaislus, o ir kitų daiktų neskirsto pagal lytį. Suaugusiųjų pasaulis taip pat taikosi prie naujos realybės – pradedant viešais gender neutral tualetais, baigiant apdovanojimų ceremonijomis. Antai „MTV Movie & TV Awards“ nebebus atskirų nominacijų už geriausius moterų ir vyrų darbus – tik bendros.

Kai mergaitė tampa Petru ar Jonu tarsi norint patobulinti jos lytį, automatiškai pripažįstama, kad nėra jokios lygybės ir ją reikia kurti dirbtinai.

Žodžiu, vyrai gimdys dar negreitai, o visa kita vyksta jau šiandien. Pamiršome paminėti dar vieną kovotojų už lyčių lygybę idėją. Tėvai ėmė duoti vaikams tokius vardus, kad tik pamačius mažylį paaiškėja, kas toks (tokia) yra Jamie, Frankie ar Charlie. Šie vardai kartais pridaro daug painavos, bet jie – tarsi neutralūs. Įdomesnis atvejis – Holivudo mada mergaites krikštyti berniukų vardais: Jamesu, Judeʼu, Casperu, Morganu, Hunteriu etc. Ir tai daro ne pamišę tėveliai, kurie norėjo sūnaus, o sulaukė dukters. Neva tai padeda atsikratyti visuomenėje įsikerojusių stereotipų, kurie gali riboti žmonių teises. Nors, gerai pagalvojus, kai mergaitė tampa Petru ar Jonu tarsi norint patobulinti jos lytį, automatiškai pripažįstama, kad nėra jokios lygybės ir ją reikia kurti dirbtinai.

Tai ar ateitis turi lytį? Pažiūrėsime. Vis daugiau taisyklių diktuoja jaunimas, o pomilenialams, paauglių kartai nerūpi nei lytis, nei seksualinė orientacija, nei drabužių kilmė, neįdomu aiškintis, kas yra moteriška, kas – vyriška. Jie nemaištauja, neieško lygybės, tiesiog mano, kad pasaulis nėra vien juodas ir baltas kaip in ir jang, kad jame – daugybė atspalvių. Ir kiekvienas renkasi tai, ko reikia jo saviraiškai.

Jis ir ji

Modelis Andrejus Pejičius puikiai tinka prie temos, net yra jos pionierius: jau prieš šešetą metų jis demonstravo ir vyrų, ir moterų kolekcijas. Tiesa, vėliau apsisprendė dėl lyties, tapo Andreja Pejič, bet žavesio neprarado.

Neutralu

Kol kas geriausiai gender neutral iliustruoja gaji athleisure tendencija – sporto drabužių pritaikymas gatvei. Ji tikrai prisideda prie lyčių lygybės, nieko nepiktina ir yra demokratiška, nepriklausomai nuo to, ar vilki svaigiai madingą „Vetements“, ar niekam nežinomą ženklą.