Generalinis komisaras: „Policininkas neuždirbs milijono, bet išgelbės žmogų“
Generalinis komisaras Linas Pernavas policijoje dirba jau daugiau kaip dvidešimt metų. Pareigūnui teko pamatyti ir pačią neromantiškiausią šios profesijos pusę, tačiau savo pašaukimu nesuabejojo. „Nepaprastai geras jausmas, kai gali padėti, apginti, išgelbėti žmogų“, – sako policijos vadas.
Kad bus policininku, L. Pernavas pirmą kartą pagalvojo mokydamasis dešimtoje klasėje. „Tikslių priežasčių, kodėl tada norėjau dirbti policijoje dabar jau nežinau, bet tą norą lig šiol puikiai pamenu, – pasakoja pašnekovas. – Mano žmona Jūratė taip pat dirba policijoje, brolis – buvęs pasienio pareigūnas, senelis – Nepriklausomos Lietuvos karininkas, tad visi žinome, kas yra tarnyba.“
Iš vėžių išmušančių situacijų pasitaiko bene kasdien.
Kasdieniai iššūkiai
Po mokslų Ignalinos viešosios policijos pareigūnu pradėjusiam dirbti L. Pernavui pirmiausia teko susitaikyti su policininkų kasdienybe. „Sunkiausia policininko darbe yra pati pradžia, kai turi priprasti prie nuolatinio smurto, kraujo, lavonų, konfliktų, paliktų nuskriaustų vaikų, sumuštų moterų... Iš vėžių išmušančių situacijų pasitaiko bene kasdien. Tai nėra lengva, veikia pasąmonę, bet laikui bėgant pripranti arba sugebi atsiriboti. Beje, pačią pirmą mano darbo dieną gavome pranešimą apie mirusį žmogų. Teko važiuoti į įvykio vietą ir apžiūrėti, apieškoti mirusįjį, po to su juo sulaukti, kol atvyks operatyvinė grupė.
Nepaisant sunkumų, policininko darbas yra labai įdomus, jame nėra monotonijos. Kiekviena diena pasitinka su vis nauju iššūkiu, ar būtum paprastas policininkas, ar generalinis komisaras. Eidamas į tarnybą nežinai, kas tavęs laukia ir kuo baigsis diena.
Svarbiausia suprasti, kad tai nėra ta vieta, kur tu gali uždirbti milijoną, tai vieta – kur tu gali pagelbėti žmogui. Ir tai yra neįkainojama. Ne veltui mūsų šūkis skamba „Ginti. Saugoti. Padėti“, – kalba pareigūnas. – Nors vėliau Vilniaus universitete baigiau teisę, tačiau niekuomet neišklydau iš policininko kelio. Didžiuojuosi, kad esu policininkas ir niekada nesigailėjau pasirinkęs šią profesiją. Geriausias jausmas, kai pavyksta padėti, išgelbėti, apginti žmogų, ar ištirti nusikaltimą, o nuoširdi žmogaus padėka yra geriausias atpildas už darbą.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Džiugas Siaurusaitis: „Lietuviai mąsto pernelyg stereotipiškai“
Sukrečiantys įvykiai
Per 23 metus tarnybos buvo daugybė situacijų, kurias L. Pernavui teko spręsti. Vienos iš jų pasimiršo, kai kurios visam gyvenimui įstrigo atmintin. „Vis dar mano galvoje – paskutiniai rezonansiniai įvykiai, kai buvo pagrobta mergina, kai Kauno r. buvo sušaudyta šeima. Tai tokie nusikaltimai, kuriuos pats išgyveni, lauki sėkmės ir nerimauji kartu su visa tauta. Tai – labiausiai įsimintini momentai. Įstrigo tai, kad tomis dienomis jautėme visuomenės paramą ir palaikymą, kartu su tauta ieškojome nusikaltėlių ir, man atrodo, kad tai mus dar labiau suartino.
Žinoma, tirdami šiuos nusikaltimus, mes visi įgijome neįkainojamos patirties, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras. – Prisimenu ir prieš beveik 20 metų įvykusį atvejį, kai nuvažiavus pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kur buvo sumušta moteris, smurtautojas policijos pareigūnams priešinosi dalgiu. Tąkart man pačiam teko išsitraukti ginklą ir nežinau, kaip būtų pasibaigę, jei sulaikomas asmuo nebūtų susipratęs ir nepadėjęs dalgio. Paties įvykio metu žaibiškai reaguoji, negalvodamas apie savo saugumą, ir tik po to įvertini, kas galėjo atsitikti, kokiame pavojuje ką tik buvai.
Daugiau ir mažiau pavojingos bei skaudžios situacijos – policininkų kasdienybė, todėl pareigūnu tapti gali ne kiekvienas. Ir visgi ypatingų savybių nereikia. Svarbiausia, kad žmogus būtų empatiškas, kad suvoktų, jog į kiekvieną iškvietimą turi reaguoti taip, tarytum grėsmė kyla jo artimiausiam žmogui. Jei žmogus turi tokių savybių, visa kita galima išugdyti.“
Niekada neatsipalaiduoji ir neužsimiršti tiek, kad taptum abejingas aplinkai, nuolat išlaikai budrumą, stebi žmones, situacijas. Dažnai ne tarnybos metu tenka sudrausminti, apsaugoti, padėti kitiems.
Policininkas visam gyvenimui
L. Pernavas pasakoja, kad pareigos nesibaigia nei po darbo valandų, nei atostogų metu. „Net ir išėjus į pensiją. Turbūt ne veltui sakoma, kad buvusių policininkų nebūna. Jei susiejai savo darbą su šia garbinga profesija, tai tampa gyvenimo būdu. Niekada neatsipalaiduoji ir neužsimiršti tiek, kad taptum abejingas aplinkai, nuolat išlaikai budrumą, stebi žmones, situacijas. Dažnai ne tarnybos metu tenka sudrausminti, apsaugoti, padėti kitiems. Net ir einant dabartines pareigas, – atskleidžia generalinis komisaras. – Labai sunku nesinešti visų problemų į namus, bet aš to mokausi. Sunku dar ir todėl, kad mano žmona taip pat policininkė. Nori nenori namuose kartais tenka padiskutuoti policijos tematika. Labai stengiamės abu atsiriboti nuo darbo, tačiau, prisipažinsiu, ne visuomet pavyksta.“
Atsipalaiduoti ir pailsėti po darbų pareigūnui padeda šeima, sportas ir knygos. „Tai pagrindiniai mano pomėgiai. Stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su šeima, su vaikais. Kadangi matomės retokai, norisi tą laiką išnaudoti produktyviai. Visi mėgstame gamtą, tad kartu vykstame grybauti, žvejoti ar tiesiog pabūti gamtoje. Bent kartą per metus stengiamės visi kartu kažkur išvykti paatostogauti ir pamatyti kažką naujo.
Kasdien valandą (jei turiu daugiau laiko – ir dvi) sportuoju, taip pat kiekvieną dieną stengiuosi prisėsti paskaityti knygą“, – pasakoja.
TAIP PAT SKAITYKITE: Joana Bartaškienė: „Moterys, negalvokite, kad jums reikia tapti panašioms į kitas gražuoles“
Policijos įvaizdis gerėja
„Labiausiai požiūrį į policiją keičia pačių pareigūnų darbas, žmonės mato, kaip atsakingai ir nuoširdžiai dirbama, kaip keičiasi visa sistema. Nieko nuostabaus, kad vis dar pasigirsta nemalonių kalbų apie policininkus, kai kurie negerbia šios institucijos.
Neigiamas požiūris susiformavo todėl, kad policija perėmė milicijos funkcijas. O milicija, tenka pripažinti, buvo represinė struktūra. Iš tų laikų paveldėjome alkoholizmą, kyšininkavimą, perteklinį jėgos naudojimą. Todėl natūralu, kad turėjo praeiti tam tikras laiko tarpas, kad žmonės pamatytų ir pajustų, jog visa tai keičiasi.
Džiaugiuosi, kad iš dalies išsprendėme tokias problemas kaip korupcija, alkoholizmas. Formuojame naujas tradicijas, pareigūnai daugiau dėmesio skiria sportui, sveikai gyvensenai, atviriau bendraujame su visuomene. Žinoma, dar yra nemažai dalykų, kuriuos reiktų patobulinti visoje teisinėje sistemoje. Pavyzdžiui, sumažinti biurokratizmą.
Labai nemėgstu popierių, policijoje stengiamės mažinti biurokratizmą visur, kur tik galime, tačiau esame labai susiję su kitomis tarnybomis, todėl daug kur būtini sisteminiai pokyčiai, o jų aš pasigendu, – kalba L. Pernavas. – Beje, vis daugiau moterų tampa policininkėmis. Iš esmės, jų darbas beveik niekuo nesiskiria nuo vyrų, nes analogiški reikalavimai taikomi abiem lytims. Tačiau moterys dažnai sugeba išspręsti problemą nenaudodamos jėgos ar fizinės prievartos. Kartais tai labai svarbu. Nemaža dalis moterų policijoje dirba administravimo padaliniuose, atlieka prevencinį darbą, tiria bylas.“
Tris sūnus su žmona auginantis L. Pernavas sako, kad neskatins vaikų sekti jųdviejų su žmona pėdomis. „Noriu, kad vaikai rinktųsi tai, ką jie patys nori veikti. Stengiuosi nepiršti savo nuomonės, tačiau visuomet galiu patarti, jei tik mano patarimo jiems reikia. Bet kokiu atveju, sprendimus jie priima patys. Vyriausias jau pasirinko profesiją ir tai nėra susiję nei su policija, nei su teise – jis studijuoja VGTU“, – atskleidžia pareigūnas.
Pasiilgsta iškvietimų
L. Pernavas atvirauja, kad labai pasiilgsta laikų, kai su kolegomis vykdavo į iškvietimus. „Kaip minėjau, nekenčiu popierių, man labiau patinka veikla. Todėl kartais tiesiog išvažiuoju į kokį rajoną, sėdu kartu su patruliais į tarnybinį automobilį ir kelias valandas kartu patruliuojame. Man tai teikia malonumą, be to, pasikalbu su žmonėmis, išgirstu, kaip jie gyvena, kokių turi problemų, kaip galiu jiems padėti.
Geriausi mano prisiminimai, kai buvau apylinkės inspektorius: pasiimdavau automobilį ir išvažiuodavau į teritoriją. Visą dieną praleisdavau atlikdamas užduotis, bendraudavau su skirtingais žmonėmis. Tai man teikė didelį malonumą, – sako generalinis komisaras. Taip pat priduria, jog visiems pareigūnams Policijos dienos proga linki, kad žmonės juos gerbtų, mylėtų ir pasitikėtų.
O mūsų šeimoje Policijos diena – labai laukiama šventė, nes tądien gimtadienį švenčia mano žmona. Todėl mums – dviguba šventė (šypsosi).“
TAIP PAT SKAITYKITE: Ekspertas pataria: ką vyrai turi žinoti apie barzdos ir plaukų priežiūrą?
Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!