XVI–XVIII amžiaus Europoje dėl dantų kentėjo ne tik prastuomenė, bet ir monarchai. Bedantė ar ėduonies pažeista suaugusio žmogaus burna tais laikais visiems buvo gana įprastas dalykas.
Anksčiau dantis šalindavo budeliai, kalviai, juvelyrai, kirpėjai, pirtininkai... Liudviko XIV laikais atsirado profesionalūs stomatologai. Tai greičiausiai lėmė ir paties valdovo prasta dantų būklė (Gerritas van Horstas. „Dantų rovėjas“, 1628) / Getty nuotrauka
Temos: