Gervės ir gyvatės šokis. Arba TAI ČI

Ir dabar Kinijoje ankstų rytą pamatytumėte daugybę įvairaus amžiaus žmonių, išėjusių į parkus, aikštes pasimankštinti. Šioje šalyje tai įprasta. Dar nuo senų laikų čia paplitusi nuostata: svarbiausia gyventi taip, kad nepultų ligos. Dėl to verta tinkamai maitintis, mokėti atsipalaiduoti ir reguliariai mankštintis.

Tai či filosofija

Tai či šaknys slypi senovės filosofijoje ir alchemijoje. Kinų išminčiai šią gimnastiką vertino ne tik kaip būdą ilgai išlikti sveikam ir gražiam, bet ir kaip vieną galimybių siekti dvasios tobulumo ar net nemirtingumo. Pagal legendą, prieš tūkstantį metų vienas vienuolis susapnavo, kad gervė užpuolė gyvatę. Kaskart, kai ji puldavo, gyvatė mikliai išsisukdavo rangydamasi ir atsitraukdama, o paskui pati kirsdavo. Gervės šokis esą įkvėpęs dvasiškį sugalvoti specialią gimnastiką, kurioje atpažįstami šio paukščio ir kitų gyvūnų judesiai.

Kita ir galbūt tikresnė versija liudija, kad tai či gyvuoja jau daugiau kaip tris tūkstančius metų.

Iš pirmo žvilgsnio nekalta gimnastika iš tiesų – tikra kovos mokykla. Kiekvienas judesys ir poza turi ne tik dvasinę ir energinę, bet ir kovinę prasmę. Įvairių stilių ir kovos menų mokyklų akcentuojama, kad svarbiausia – vidinė stiprybė ir gyvybinės energijos tėkmė. O išorinė jėga – tik vidinės rezultatas. Žmogus, gerai įvaldęs šią gimnastiką, puikiai galėtų apsiginti, tačiau nuo kitų kovos menų tai či skiriasi tuo, kad čia savigyna yra svarbiau už puolimą. Daosistų filosofija besiremiantis tai či pataria vengti bet kokio konflikto.

Gilus kvėpavimas

Tai či užsiėmimai prasideda nuo kvėpavimo sureguliavimo. Šitaip susikaupiama ir drauge atsipalaiduojama. Kvėpuoti reikia giliai pilvu susitelkiant į tašką šiek tiek žemiau bambos. Taip kvėpuojant į organizmą patenka daugiau deguonies, o diafragma masažuoja vidinius organus: pagerėja jų veikla, pagreitėja medžiagų apykaita.

Tai či gimnastika dažnai vadinama kiniškąja joga, tačiau tai nėra visai tikslus apibūdinimas. Jogos asanos – statiškos, o tai či – seka dinamiškų, plastiškų judesių, kuriems nereikia didelių fizinių pastangų. 

Kinai tiki, kad žmogaus kūnas – tarsi indas, pripildytas energijos (či). Laikoma, kad lėtai atliekant tai či judesius energija juda kūnu: svarbu nukreipti ją tinkama linkme. Rankoms plastiškai kylant į viršų, energija leidžiasi žemyn, o pasukus į dešinę – kairėn. Kiekvienas judesys atliekamas labai sąmoningai, o judama ratu. Kinų išminčiai aiškino, kad tokios fizinės schemos pagrindas yra kosminių jėgų in ir jan vienovė. Kinai manė, kad in ir jan ne šiaip papildo vienas kitą, bet ir susilieja vienas su kitu. Apie tai byloja in ir jan simbolis: juodojo in viduje matyti baltas jan taškas, ir atvirkščiai – baltame jan – juodas taškas.

Nauda sveikatai

Tai či sureguliuoja nervų sistemą, kraujospūdį, padeda susidoroti su stresu, atsigauti po traumų ir gerina savijautą netgi sergant onkologinėmis ligomis. Visa tai – ne tik senųjų išminčių pasakos. Šių laikų mokslininkai nustatė, kad kiniškoji gimnastika – veiksminga kaulų ir sąnarių ligų, širdies nepakankamumo profilaktikos priemonė. Tai či gerina savijautą, moko susikaupti ir siekti tikslų. Apklausų duomenimis nustatyta, kad penkerius ir daugiau metų šią mankštą nuolat darantys žmonės išmoksta labiau susikaupti, geba labiau įsigilinti į save.

Tai či:

• Didina kūno lankstumą, pusiausvyrą;
• Stiprina imuninę sistemą;
• Gerina smegenų veiklą;
• Stiprina sąnarius, širdies ir kraujagyslių sistemą;
• Yra puiki savigynos ir saviugdos priemonė;
• Padeda geriau jaustis sergant onkologinėmis ligomis, diabetu, išsėtine skleroze, greičiau atsigauti po traumų, kaip reabilitacijos priemonė.

Tinkamas laikas ir vieta

Kinai tai či gimnastiką paprastai atlieka rytą – 6–8 val. Teigiama, kad tada pasikraunama energijos ir geros nuotaikos visai dienai. Tačiau galite sportuoti ir vakare. Ir vienas, ir kitas laikas turi savo privalumų: sportuodami iš ryto dieną pradėsite žvalūs, o jei mankštą darysite vakare – lengviau užmigsite.

Galima šios mankštos mokytis iš knygų ar vaizdo įrašų, tačiau kinų filosofiją išmanantis ir ilgai tai či praktikuojantis mokytojas paaiškintų judesių prasmę ir naudą sveikatai, išmokytų juos tinkamai atlikti, nes tikslumas tai či labai svarbus.

Kelios taisyklės:

• Kvėpuoti reikia ramiai, lėtai ir laisvai.
• Dėmesį koncentruokite tik į savo kūną ir pojūčius.
• Judesiai turi būti lėti ir plastiški. Kiekvienas jų – labai sąmoningas.