Gimtadienį mininčiai Violetai Tarasovienei svarbesnė kita proga: „Tai – mūsų su Viliumi šventė“

„Gyvenu tikrai gerai. Koncertuojame, įrašinėjame muziką. Džiugu, kad įgyvendinau savo seną svajonę tapti kulinarinės laidos heroje. Vasara buvo nuostabi. O šiaip – senstu, kaip bebūtų keista! – juokiasi Žmonės.lt kalbinta Violeta. – Juk kai būna 20-imt ar 30-imt metų ir pamatai žmonų, kuriems jau virš 40-ies, galvoji: „Dieve, kokie seni žmonės!“ Na, tai man dabar toks amžius, bet jaučiuosi puikiai, gyvenu pilnavertį gyvenimą.“

Moteris atvirauja, kad dėl bėgančių metų nesikremta ir laiko desperatiškai sugaudyti nebando – dabar kaip tik jį besimėgaudama semia pilnomis saujomis ir gyvena taip, kaip iš tiesų norisi.

„Širdyje jaučiuosi kaip kokų 30-ies, bet tuo pačiu jaučiu ir skirtumą – tai sukaupta patirtis. Nebesu lengvai vėjo blaškoma, jau pasimokiusi iš tam tikrų klaidų. Manau, kad šis vidinis komfortas atsiranda dar ir todėl, kad sumažėja poreikiai. Kol esi labai jaunas, nori nuversti visus kalnus, jauti visuomenės spaudimą, būtinybę kažką įspūdingo padaryti, įrodyti savo vertę.

Po 40-ies ateina sėslumas, ramybė ir tiesiog jaukus mėgavimasis gyvenimu. Jokio draskymosi. Jokio poreikio kažkam kažką įrodinėti. Man patinka mano gyvenimas, o jei kažkas nepatinka – keičiu tai, bet dėl savęs, o ne dėl kitų įvertinimo“, – atvirauja ji.

Viena ryškiausių dainininkių Lietuvoje prisipažįsta, kad pandeminiai metai įnešė šiek tiek sumaišties, tačiau laikui bėgant jos šeima prisitaikė prie pokyčių ir sunkų laiką ištvėrė, o dabar tikisi, kad tokios ilgos muzikinės pauzės jdaugiau nebebus. Kol kas koncertų Violeta turi susiplanavusi iki rugsėjo vidurio, o planuoti toliau, sako, dabar sudėtinga.

„Kaip bus – pamatysime, yra nežinomybės. Pirmas karantinas, menu, buvo sukėlęs nemažai nerimo, antram jau buvome beveik nusiteikę. Kaip bus šį rudenį – matysime. Neturime paskolų, negyvename visiškai šia diena, todėl turime šiek tiek santaupų, tad jeigu ir vėl neliktų koncertų – tikiu, išgyventume. Išlaviravome pirmus kartus, išlaviruotume ir dabar.

Vis dėlto, kai vėl leido koncertuoti ir suskambo dainos – apėmė fantastiškas jausmas! Myliu savo darbą, o kai darbas yra tavo hobis, tai – geriausia dovana“, – sako atlikėja.

Jokio draskymosi. Jokio poreikio kažkam kažką įrodinėti.

Violeta pasakoja, kad po koncertinės pertraukos sugrįžus į sceną pasitaikė ir kuriozų – pasimiršo kai kurie dainų žodžiai.

„Girdėjau, kad kitiems artistams kojos linko, rankos drebėjo – man to nebuvo, bet „kliurkų“ su dainų tekstais pasitaikė“, – juokiasi pašnekovė, pridūrusi, kad garso operatorius irgi šypsojosi, jog po karantino toks dalykas ištiko jau ne vieną dainininką.

Dviguba proga švęsti

Violetos gimtadieniui ant kulnų mina kita graži proga – Tarasovai rugpjūčio 31-ąją minės 14-ąsias vestuvių metines. Ši judviejų su vyru Viliumi proga, sako pašnekovė, tikriausiai netgi reikšmingesnė ir visada jų paminima. Paprastai pora pasilepina skania vakariene, vienas kito draugija.

Per tiek metų pora sako tik subrandinusi savo santykį, galutinai apgludinusi kampus ir dabar išties besimėgaujanti gražiais santykiais.

Vestuvių metinės svarbiau, tai – mūsų bendra šventė.

„Visąlaik mano gimtadienis išeidavo tarsi šiek tiek antrame plane, nes juk vestuvių metinės svarbiau, tai – mūsų bendra šventė. Taigi šventimo požiūriu būdavau kiek nuskriausta“, – nepiktai pasiguodžia atlikėja.

Vis dėlto šiemet Violeta gimtadienio šventimo sako nepraleisianti – savaitgalį su artimiausiais žmonėmis planuoja jaukų pasibuvimą, tad tikisi, kad oras dar bus džiuginantis ir tai padaryti pavyks lauke.

Dainininkė pasakoja, kad dažniausiai per šeimos šventes ji gamina maistą, tad sukasi kaip bitė, tačiau šįkart per savo gimtadienį nusprendė tiesiog atsipalaiduoti: vaišes užsakė, tad, šypteli ji, beliks mėgautis dėmesiu.

„Man nereikia didelio „baliaus“, fejerverkų, fotosesijų... Užtenka, kad šalia būtų artimi žmonės ir nereiktų pačiai gaminti maisto. Dar būtų gerai, kad nelytų, daugiau norų neturiu!“ – juokiasi sukaktuvininkė.

Paklausta apie dovanas Violeta pasakoja, kad jų labai nesureikšmina, nes svarbiausia – nuoširdus dėmesys. Vis dėlto, juokiasi ji, kas gi nemėgsta gauti dovanų? Tad ne išimtis ir ji pati.

„Man labai patinka, kai žmogus žino, ko aš noriu. Tai gali būti visiškas niekutis, kurį žmogus bus įsiminęs, kad, pavyzdžiui, buvau užsiminusi, jog kažko konkretaus norėčiau ar tuo domiuosi. Dukra labai dažnai pataiko man su dovanomis, nes mes daug bendraujame, tai taip ir iššniukštinėja“, – šypteli pašnekovė.

Na, o kuo stebina mylimas vyras? „Žinote, vyras kaip vyras – per daug nesuka galvos, tiesiai klausia, ko noriu, ką man nupirkti (juokiasi). Vilius nėra siurprizų rengėjas, o štai aš vis dar bandau jį nustebinti staigmenomis ir, manau, man visai pavyksta. Vyrai turbūt dažnai mažiau suka galvą dėl tokių dalykų“, – linksmai reziumuoja ji.

O su dukromis V.Tarasovienės santykis – šiltas ir gražus: 24-erių Elinga jau suaugusi, o su 13-mete Gabriele dar reikia laviruoti – paauglystė yra paauglystė.

„Su vyresnėle puikiai sutariame – ir pasiguodžiame, ir pasitariame. Jaunesnėlė paauglė, tad būna visko – ir pasibarame, ir susitaikome. Seserys taip pat gražiai bendrauja – Elinga kviečiasi Gabrielę į svečius savaitgaliui, lepina ją, prisigalvoja visokių maisto gaminimų, žiūri filmus... Žodžiu, mažoji visada laukia, kada galės pas sesę važiuoti“, – gražiu atžalų santykiu džiaugiasi V.Tarasovienė.

Dainininkei gera, kad su jaunėle gali kalbėtis įvairiomis temomis, padiskutuoti apie aktualijas, o ne tik apie paauglių madas ir linksmybes.

Pastaruoju metu tiek daug pykčio aplinkui, visi galvoja tik apie save...

Ir nors, rodos, Violeta išties gyvena vienus gražiausių gyvenimo metų, koks gi būtų tas noras, kurį reikėtų sugalvoti pučiant žvakutes ant torto?

„Mano didžiausias noras – kad visi būtų sveiki. Pastaruoju metu tiek daug pykčio aplinkui, visi galvoja tik apie save, yra kategoriški... Tos paprastos žmogiškosios vertybės, rodos, pamirštamos. Norėtųsi tarp žmonių daugiau tarpusavio supratimo, meilės, nes dabar atrodo, kad nemaža dalis galvoja, jog po manęs – nors ir tvanas. Taikos, sveikatos ir supratingumo. To linkiu sau ir visiems“, – šypteli.