Pusę amžiaus LIBERACE (1919–1987) vardas Jungtinėse Valstijose įkūnijo tviskesį ir glamūrą. Pianistas vunderkindas tapo Amerikos šou žvaigžde, kai atsisakė klasikų tradicijų ir pradėjo rengti teatralizuotus pasirodymus sėdėdamas prie kandeliabrais puošto spindinčio rojalio, vilkėdamas baltus lapių kailinius su penkių metrų ilgio šleifu. Toks Liberace įvaizdis net Las Vegaso laikų Elvį Presley privertė pasijusti beveik vargšu.
Būtent Liberace koncertus pavertė šou, papildęs savo pasirodymus prašmatniais kostiumais, dekoracijomis, efektingais ir pianistams nebūdingais triukais – dainomis bei šokiais. Jo įvaizdis įkvėpė daugybę būsimų žvaigždžių: Freddie Mercury, Eltoną Johną, Michaelą Jacksoną.
Scenoje Liberace spinduliavo charizmą ir nuoširdžiai bendravo su gerbėjais. Jis dėvėdavo krištolu inkrustuotas skraistes, į koncertus atvykdavo rolsroisu, o pasirodymuose šaipydavosi iš savo potraukio prabangai. Tačiau kai uždanga nusileisdavo ir rampų šviesa užgesdavo, likdavo kariauti su savimi. Homofobijos ir nepakantumo laikais Liberace nuolat ieškojo asmeninio privatumo. Baimindamasis prarasti gerbėjus, kurių daugumą sudarė moterys, susikūrė iliuzinį pasaulį, kuriuo tik pats ir tikėjo. Liberace fasadas griuvo, kai mirtis apnuogino intymiausias jo paslaptis.