Gražina Balandytė į paskutinę kelionę išlydėta plojimais ir baltais žiedais: amžiams atgulė Petrašiūnuose
Ketvirtadienį Kauno dramos teatre artimieji, kolegos, bičiuliai ištarė paskutinį „sudie“ Gražinai Balandytei – legendinė kino ir teatro aktorė amžinojo poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse.
Gražina Balandytė mirė liepos 27-ąją po sunkios ligos. Jai buvo 83 metai. Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas, aktorius Egidijus Stancikas sako, kad G.Balandytė yra ne tik Kauno dramos teatro, bet ir, apskritai, Lietuvos teatro aukso kolona, ant kurios statomas mūsų šalies teatras.
Atsisveikinimas su legendine aktore dvi dienas vyko jos mylimame Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kuriame ji dirbo. Urna su G.Balandytės palaikais teatrą paliko ketvirtadienio vidurdienį. Kolegos, bičiuliai, gerbėjai ir plojo, ir graudinosi tuo pačiu metu.
Procesija pajudėjo Petrašiūnų kapinių link. Artimieji ateinančių žmonių prašė pagerbti aktorę baltu gėlės žiedu.
Kapinėse nuostabiai skambėjo Kauno muzikinio teatro solistės Ritos Preikšaitės atliekama jausminga daina „Rudens naktis sustojo“. Šiltus atsisveikinimo žodžius Gražinai skyrė jos bičiulė aktorė Nijolė Narmontaitė.
„Yra pasakyta – neverk, jeigu kažkas baigėsi. Džiaukis, kad iš viso buvo. Šiandien verkiame, kad netekome nuostabaus grožio, didelės širdies žmogaus. Verkiame, kad nebegirdėsime jos juoko, nebeišgirsime žodžio, kai jo be galo reikia. Egoistiškai sakau, kad netekau daug spalvų, labai brangaus žmogaus... Ir, atrodo, kad gyvenimas nebebus toks spalvingas. Iš kitos pusės – turime būti labai laimingi, kad ją teko pažinti, prie jos prisiliesti, kad teko jos spindulių jūroj maudytis, girdėti ją. Ir iki šiol girdžiu kiekvieną jos patarimą. Gražinėli, esu tau dėkinga iki begalybės, lenkiuosi iki žemės. Tu iškrėtei šposą ir padarei taip, kad ten atsidurtum greičiau už mus. Žinant tavo svetingumą ir vaišingumą, tu mūsų ten lauksi, ateity su gausiai vaišių paruoštu stalu.
Gražinėli, esu tau dėkinga iki begalybės. Žinant tavo svetingumą, tu mūsų ten lauksi ateity su gausiu vaišių stalu.
Galvoju, kad tavo šposai ir paliekant žemę yra prasidėję – ruošiamės mišioms prisikėlimo bažnyčioje, į ją įeidinėjame ir virš plaukų praskrenda mažas paukštelis, įskrenda į bažnyčią, padaro keletą gražių skrydžio judesių – gyvenime nesu taip mačiusi. Nučiuožė palei laiptų turėklą, dar padarė keletą piruetų, skrenda link lango ir tiesiai, tiesiai į Kristų. Tai buvo stebuklas, mes negalėjome atitraukti akių. Galvoju, kad čia Gražina šposauja. Dėkui tau, mieloji, siunčiu didžiulę mūsų visų meilę. Ačiū, kad buvai, kad esi ir kad visada būsi“, – per laidotuves jautrią kalbą sakė N.Narmontaitė.
Urną kapavietėje užkasė aktorės teatro kolegos Egidijus Stancikas ir Tomas Erbrėderis. Paskutiniu laidotuvių akcentu tapo visų susirinkusiųjų giedama „Lietuva brangi“.
Paskutinius žodžius kapinėse savo žmonai skyrė aktorės vyras inžinierius Andrius Čygas. „Norėjau padėkoti Gražinai už kartu praleistą gyvenimą. Lieku jai skolingas – ne viską padariau, kad ją išgelbėčiau. Sąžinė graužia... Atleisk man“, – emocijas sunkiai tramdė A.Čygas.
Laidotuvių fotogalerija:
Kolegos ir bičiuliai Gražiną prisimena kaip ypatingą, optimizmo kupiną žmogų. Aktorė Nijolė Narmontaitė Žmonės.lt sakė, kad Gražina Balandytė jai buvo didžiausias pavyzdys. Pavyzdys, kaip reikia gyventi, neverkšlenti dėl smulkmenų.
„Gražina buvo beprotiškai mylinti gyvenimą, žmones. Niekada negirdėjau jos dejuojant, net ir tuomet, kai ji kankinosi didžiausiuose skausmuose. Ji turėjo baisiausių ligų puokštę, visą gyvenimą sunkiai sirgo... Kito žmogaus seniai būtume netekę. Esu įsitikinusi, kad jos gyvybingumo ir optimizmo užtaisas ištraukė ją iš labai daug ligų. Džiaugiuosi, kad teko ją pažinti, nes Gražina man buvo didžiausias pavyzdys. Pavyzdys, kaip reikia gyventi, neverkšlenti dėl smulkmenų“, – prisiminimais su Žmonės.lt dalijosi artima G.Balandytės bičiulė aktorė Nijolė Narmontaitė.
Grožio etalonas
Akorė Eglė Gabrėnaitė G.Balandytę prisimena dar nuo vaikystės. Labiausiai jai įstrigęs epizodas – pasivaikščiojimas su Gražina aplankant Laimės žiburį (antkapinis paminklas Jonui Biliūnui ant Liudiškių kalvos – red.).
„Gražina – dalis mano vaikystės. Mano tėvai dirbo Kauno dramos teatre. Su Gražina jie buvo geri draugai. Nors tėvai mane į gastroles imdavo retai, ypač prisimenu vieną kartą. Man buvo kokie šešeri metai, jie mane pasiėmė į gastroles ir nuo tada nieko gražesnio nei Gražina Balandytė aš nesutikau. Tai buvo fantastiškai graži moteris... Kiekvienąkart, kai susitikdavome su Gražina, ji manęs klausdavo: „Eglute, ar atsimeni, kaip mes Anykščiuose lipome į Laimės žiburį?“ Ten yra didžiuliai laiptai, aš juos atsiminsiu visą gyvenimą. Pamenu, kaip ji graži graži, garbanotais plaukais į juos lipa. Mano delnas buvo jos delne...“ – Žmonės.lt pasakojo E.Gabrėnaitė.
Unikali asmenybė
G.Balandytei gražių žodžių negailėjo ir Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas, aktorius Egidijus Stancikas.
„Ji buvo unikali asmenybė – nepriklausomai nuo jos statuso, laimėjimų, visada išlaikė vaikišką žaismingumą, valiūkišką džiaugmą. Jei Gražina buvo teatre, visų nuotaika būdavo puiki, nuolat girdėdavosi juokas. Jei kas nors bandytų suskaičiuoti, kiek ji gyvenime turėjo ligų, operacijų – būtų storiausias tomas. Tačiau ji niekada to neparodė. Ji nerodė nei skausmo, nei nevilties... net patiems artimiausiems.
Ji visuomet spinduliavo gyvenimo džiaugsmą ir viltį, kad viskas bus gerai. Gražina viską darė su bajeriu. Jos juokas būdavo intelektualus, žaismingas, o jeigu kažkas užsigaudavo, vadinasi, tas žmogus turėjo kompleksų, nes su ja visiems būdavo smagu. Iki pat paskutinės akimirkos ji žaidė gyvenimą. Dėl to ji išlieka gyva visų atmintyje. Ji išlieka su savo energija, šypsena ir talento palikimu. Ji – ne tik Kauno dramos teatro, bet ir apskritai – Lietuvos teatro aukso kolona, ant kurios statomas Lietuvos teatras, kuris yra unikalus ir visam pasauliui įdomus“, – Žmonės.lt kalbėjo E.Stancikas.
Daugiau kaip 80 vaidmenų
G.Balandytė gimė 1937 m. birželio 27 d. Tučiuose, Mažeikių rajone. Baigusi medicinos studijas, nuo 1955 m. lankė Klaipėdos dramos teatro studiją. 1957–1958 m. buvo Klaipėdos dramos teatrų aktorė, o nuo 1958 m. dirbo Nacionalinio Kauno dramos teatre.
Sukūrė daugiau kaip 80 ryškių, gilių, žiūrovų širdis palietusių vaidmenų. Anot teatro kritikų, aktorė ypač pasižymėjo emocinga ir psichologiškai tikslia vaidyba. Nuo 1957 m. vaidino kine ir televizijoje, čia sukurė daugiau kaip 20 vaidmenų.