Grožio formulė pagal Laimutę Užkuraitienę: „Chanel“ pudrą iškeitė į natūralią lietuvišką

Laimutė Užkuraitienė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Laimutė Užkuraitienė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Šaltinis: „Žmonės“
A
A

„Mažiau vaikytis madų, bet turėti savo stilių, – šiuo moto vadovaujasi žavioji Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorė Laimutė UŽKURAITIENĖ. – Ir dar labai svarbu išsistudijuoti savo kūno ir veido proporcijas.“

Prasitarėte, kad makiažą daryti mėgstate ne tik sau, bet ir draugėms.

Taip, ir ne tik draugėms. Studijų metais savo koncertuojančioms dėstytojoms prieš koncertą atlikdavau visą makiažą, padarydavau šukuosenas, padėdavau pasipuošti. Dažytis, kaip tais laikais, pradėjau anksti – aštuoniolikos, po vidurinės. Tuomet geriausia, kas buvo, – lenkiška kosmetika. Kai tik atsirado galimybių, dekoratyvinę kosmetiką naudoju labai kokybišką – daugiausia „Dior“ ir „Chanel“, nes makiažas man turi išlikti nuo septynių ryto iki vidurnakčio.

Makiažą pasidarau labai greitai, galiu ir į veidrodį nežiūrėti – atmintinai. Ryte po dušo – kremas, tuomet – makiažo pagrindas. Kol jis susigeria, tas 10–15 minučių geriu arbatą. Paskui – biri pudra, naudoju lietuvišką „uoga uoga“ – šiuo metu man ji geresnė už „Chanel“, kurią daug metų naudojau. Brėžiu akių kontūrus, kol šie džiūsta – apsirengiu, pasidažau blakstienas, ir paskutiniai štrichai: tam tikras veido vietas brūkšteliu kelių atspalvių kompaktine pudra. Kadangi šį rytinį ritualą darau tam tikrais etapais, makiažas tvirtai „užsikonservuoja“ ir išsilaiko per visą dieną. Skirtingai nei kitos moterys, kurios nešiojasi pilną parfumerinę ir nuolat pakoreguoja makiažą, mano rankinuke rasite tik riebų „Kiko“ lūpų blizgį ir kiekvienoje kišenėje – po bespalvį vazeliną.

Laimutė Užkuraitienė
Laimutė Užkuraitienė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Jūs paneigiate mitą, kad dažantis nuo jaunystės sendinama oda.

Nesutinku su šiuo mitu: turiu pažįstamų bendraamžių, kurios niekada nedarė makiažo, tačiau tai nepadėjo atrodyti jaunesnėms. Aš įtikėjusi genetika. Svarbiausia taisyklė – vakare būtinai nuvalyti makiažą. Atradau natūralų prausiklį, kurį gamina Universiteto vaistinėje, – iš fitino rūgšties, rožių aliejaus ir žaliojo molio. Žinoma, naudoju veido ir kūno kremus. Pastaraisiais metais labai domiuosi jų sudėtimi ir dėl to atsisakiau ne vieno garsaus vardo. Pasirinkau lietuviškas linijas – „Žiedė“, „Ambroozija“, taip pat Universiteto vaistinėje gaminamą natūralų kremą, kuris galioja tik savaitę.

Prieš miegą riešus pasitepu levandų aliejumi – labai mėgstu jų aromatą, kaip ir ylang-ylang aliejaus. Daugelis negali pakęsti lelijų kvapo, o aš galiu laikyti jų puokštę prie lovos!

Jei po darbo namo grįžtu anksčiau, mėgstu į vonią įpilti aliejaus, pavyzdžiui, arganų, kvapiųjų putų ir, pamokyta kineziterapeuto, tris kilogramus paprasčiausios akmens druskos! Lepinuosi kokias 25 minutes, tuomet miegas būna ramus. Dar prieš miegą riešus pasitepu levandų aliejumi – labai mėgstu jų aromatą, kaip ir ylang-ylang aliejaus. Daugelis negali pakęsti lelijų kvapo, o aš galiu laikyti jų puokštę prie lovos! Tai – mano natūralioji kvapų terapija.

Kiekvieną kartą susitikus jūsų plaukai būna vis kitos spalvos!

Spalvas, atspalvius išgaunu dažomaisiais balzamais ir spalvotu laku – man norisi įvairių variacijų, derinti plaukų atspalvį prie aprangos. Aš nežylu, pakanka porą kartų per metus kirpykloje padažyti plaukus – suteikti atspalvį. Naudoju daug lako, todėl kasryt galvą plaunu gerais šampūnais, naudoju įvairias puoselėjimo priemones, arganų aliejaus kaukes. Didžiausias mano atradimas plaukams puoselėti – kai kuriose vaistinėse parduodamas natūralus kremo konsistencijos rusiškas pirties muilas su degutu, kuris tinka ir kūnui.

Kaip išlaikote dailias kūno formas?

Mankšta! Kaip dauguma, turėjau nugaros problemų. Kažkada Šveicarijoje dirbantis kineziterapeutas man pakoregavo stuburą ir pamokė tempimo pratimų. Mankštelė nėra sudėtinga, tik trunka apie 45 minutes. Darau ją be išimčių kasryt, net jei tenka paryčiais kur išskristi, keliuosi valandą anksčiau, kad ją atlikčiau. Po jos man būtinybė – kontrastinis dušas: karšta–šalta, karšta–šalta. Kita mankštos dalis – maždaug pustrečio kilometro pėsčiomis į darbą ir dažniausiai atgal namo, be to, lengvai, nedusdama stačiais laiptais užlipu į savo butą penktame aukšte.

Laimutė Užkuraitienė
Laimutė Užkuraitienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Padeda ir maitinimosi įpročiai?

Dietų nesilaikau. Iš vakaro prie lovos pasistatau stiklinę vandens su citrina. Ryte geriu labai stiprią arbatą su džiūvėsėliu. Į darbą nešuosi vaisių ir įvairių kruopų mišinio košės su aštriais prieskoniais ar alyvuogėmis – tai tikrieji pusryčiai, kuriuos valgau vidurdienį, pietūs – apie penktą. Vakare turiu ritualinį patiekalą – 4–5 skiltelės česnako su turkišku jogurtu ir daržovėmis. Matyt, dėl to česnako nekimba jokie gripai! Tai – tobula mano dienotvarkė, tačiau būna išimčių. Esu laiminga, kad daugeliu atvejų norai, kaip ir jausmai, paklūsta mano valiai: galiu sau įsakyti ir sau paklusti. Kažkada buvau saldukė, įsiteigiau, jog saldumynai – blogis, ir jie manęs nebetraukia.

Pasakysiu jums atvirai: dietos dietomis, tačiau svarbiausia – gerai išsistudijuoti kūno proporcijas ir parinkti rūbus, kurie slepia trūkumus ir pabrėžia privalumus. Tas pat ir su veido proporcijomis: geras, teisingai atliktas makiažas padaro ne mažiau už plastinę operaciją! Ir dar, nuo vaikystės mamytė mane ugdė: „Išeidama iš namų apsirenk suknelę, užsidėk papuošalus ir įsisek šypseną bei gerą nuotaiką – žmonėms neturi rūpėti, kokios problemos už tavo namų durų, o jei ir rūpi, tu jų neapkrauk – tuomet būsi visiems miela ir patraukli.“

5 GROŽIO BŪTINYBĖS

  1. Tik prabudus stiklinė vandens su citrina.
  2. Kiekvieną rytą mankšta ir kontrastinis dušas.
  3. Kokybiška dekoratyvinė kosmetika.
  4. Tinkamai parinkti rūbai, harmoningai derantys su žmogaus vidiniu pasauliu.
  5. Kas benutiktų, visada spindėti pozityvu ir gera nuotaika.