Grynas oras spintose ir galvose

Tėvų ištarta frazė „susitvarkyk kambarį!“ daugybę pasaulio vaikų ir paauglių gali tą pačią akimirką „įvaryti į neviltį“. O kartais toji iš senų laikų atslenkanti neviltis ima persekioti ir mus, jau suaugusias, savo namus ir šeimas turinčias moteris. Generalinės tvarkos perspektyva retai kam pažadina džiugias mintis. Na, nebent faktas, kad paskui, kai daug pastangų ir jėgų reikalaujantis darbas bus atliktas, iš tiesų bus galima smagiai įkvėpti žvelgiant į atnaujintus namus ir spintas.

Ar gali tvarkymosi įpročiai atspindėti santykius su aplinkiniais, o netvarka spintoje – chaosą galvoje?

Gyvenime dažnai tenka nemažai pavargti norint pasiekti geidžiamą rezultatą. Kalbant apie tvarkymąsi – taip pat. Bet galbūt įmanoma patį procesą paversti malonia veikla? Pasirodo, kartais naujas žvilgsnis į senus įpročius padeda suvokti tai, apie ką anksčiau nė nepagalvojai. Pamėginkite užduoti sau klausimus: ar gali tvarkymosi įpročiai atspindėti santykius su aplinkiniais, o netvarka spintoje – chaosą galvoje? Ar įmanoma keičiant tvarką namie atrasti vidinę ramybę? Arba metant lauk nereikalingus daiktus atsikratyti ir įsisenėjusių kompleksų? Mes siūlome atidžiau pažvelgti į savo aplinkos tvarkymo būdus ir pasistengti suprasti, kaip nuobodų namų švarinimą paversti džiaugsmingu.

Atsikratykite šlamšto

Japonė Marie Kondo, bestselerių apie tvarkymosi meną autorė, švarinimosi manijos buvo apsėsta nuo vaikystės. Daugybę metų ji mėgino suprasti ir atrasti tinkamiausią būdą palaikyti idealią aplinką, kol galų gale paskelbė apie KonMari metodą. Knygelės „Tvarkingų namų stebuklas“ autorė tikina, kad žmonės, naudodamiesi jos pateikta metodika, kartą ir visam laikui susitvarkys būstus taip, kad jie daugiau niekada nebebus apversti.

Tiesą pasakius, ryžtingai namų pertvarkai ši knygelė tikrai įkvepia. Vos pradėjusi skaityti pirmuosius puslapius, ėmiau akimis bėgioti ir po savo kambario erdvę. Užfiksavau, regis, viską: prigrūstas lentynas, ne vietoj numestus rūbus, prisiminiau, kiek dar visko prikišta drabužių spintoje, virtuvės stalčiuose, mintimis persikėliau į perkrautą daiktų saugojimo kambarėlį... O varge. Su manimi Marie Kondo tikrai turėtų bėdos. Tiesa, taip atrodė vos pradėjus skaityti jos knygelę. Artėdama prie pabaigos supratau, kad nesu išskirtinė ir kai kurie autorės minimi pavyzdžiai dar įspūdingesni. Rekordinis vienos jos konsultuotos poros tvarkantis išmestų maišų skaičius siekė 200, neskaitant dešimties į juos netilpusių daiktų. Pora tikrai gyveno ne rūmuose – dviejų aukštų, keturių kambarių bute. Vienas žmogus, įsiklausęs į Marie patarimus, nesunkiai išmeta 20–30 pilnų 45 litrų talpos šiukšlių maišų, o trijų asmenų šeima – apie 70 maišų.

Pati nuo vaikystės tvarkiusi ir dėliojusi savo daiktus kone be perstojo Marie pastebėjo, kad daugeliui žmonių kyla potraukis švarintis, kai jie patiria įtampą (pavyzdžiui, prieš pat egzaminą), ir tas noras nuslūgsta nerimui atlėgus. Šis ir kiti pavyzdžiai leido padaryti išvadą, kad tarp daiktų, netvarkos ir žmonių psichologinės bei emocinės būsenos, jų charakterio savybių egzistuoja tiesioginis ryšys: „Jei leisitės apgaunami laikino palengvėjimo susitvarkius namus, niekada nepripažinsite, kad iš tiesų reikia iškuopti savo psichologinę erdvę.“ Anot knygos autorės, besaikis apsikrovimas daiktais yra instinktyvus refleksas, kuris atitraukia mūsų dėmesį nuo reikalo esmės. Kai kambarys švarus ir neprikimštas daiktų, neturite kito pasirinkimo, kaip kreipti žvilgsnį į savo vidinę būseną ir stoti akistaton su tuo, kas iš tiesų svarbu.

Kaip atsirinkti

Svarbiausia – atsirinkti ne ką norima išmesti, o ką norima pasilikti.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl namai nuolat apverčiami, anot M. Kondo, – žmonės turi per daug daiktų. Todėl ji siūlo jų be gailesčio atsikratyti. Tačiau svarbiausia – atsirinkti ne ką norima išmesti, o ką norima pasilikti. Tvarkantis reikia paimti kiekvieną (!) daiktą į rankas ir paklausti savęs: „Ar jis man teikia džiaugsmo?“ Jei taip – pasilikti. Japonės patirtis patvirtino, kad jos metodas kuo puikiausiai pasiteisina. Ar jis įveiks lietuviškus mąstymo stereotipus ir požiūrį į daiktus? Galbūt ne iš karto, galbūt ne visus. Tačiau išmėginti, manau, verta kiekvienai, ypač – apsėstai daiktų ir rūbų kaupimo manijos. M. Kondo duoda ir ne vieną tikrai gerą patarimą, kaip be sentimentų atsisakyti, atrodytų, „šventai neliečiamų“ suvenyrų, visokių mažmožių.

Vis dėlto aklas sekimas M. Kondo metodu gali baigtis kaip vienai žurnalistei, kuri nuoširdžiai mėgino atsakyti sau, ar kiekvienas į rankas paimtas rūbas teikia džiaugsmo. Ne? Išmesti! „Dabar nebeturiu, kuo rengtis“, – susitvarkiusi spintas galiausiai konstatavo moteris ir nužygiavo į parduotuvę pirkti naujų drabužių.

Kuo džiaugsmingas gali būti pats tvarkymosi procesas? Marie Kondo kaskart pastebi, kaip nušvinta jos klientų veidai, kai išmoksta tinkamai sulankstyti drabužį, o ypač kai žiūri į pačių idealiai sutvarkytą spintą. Smagių akimirkų įmanoma patirti ir daugiau. „Džiaukitės tuo, kokie esate šiandien“, – ragina japonė. Ir pataria gražiai atsisveikinus išmesti visus su praeitimi susijusius daiktus, nuotraukas, knygas, laiškus – jie savo misiją jūsų gyvenime jau atliko: „Viską išmetusi jaučiausi, lyg pirmą kartą drąsiai suvedusi sąskaitas su praeitimi.“

Tvarkymasis net gali iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimą. Marie Kondo pasakoja apie moterį, buvusią IT specialistę, kuri atsirinkusi tik tas knygas, kurios ją džiugina, pastebėjo, kad lentynoje liko vien leidiniai apie socialinę gerovę. Taip ji atrado savo pašaukimą, pradėjo naujas studijas, o vėliau įkūrė įmonę, teikiančią vaikų priežiūros paslaugas. Susitvarkiusi namus moteris suprato, ką norėtų iš tikrųjų veikti.

Gyvenamosios aplinkos išvalymo poveikis išties gali atrodyti stebuklingas: jis ugdo įgūdžius priimti sprendimus, augina pasitikėjimą savimi, moko drąsiai pažvelgti į savo netobulumus ir atsisveikinti su praeitimi. „Žmonės negali pakeisti įpročių nekeisdami savo mąstysenos“, – teigia M. Kondo.

Marie Kondo atrasti esminiai namų tvarkymo principai

• Pasilikite tik tuos daiktus, kurie teikia džiaugsmo.
• Susitvarkykite namus vienu ypu. Toks metodas geriausiai padeda išvengti sugrįžimo netvarkon, labiausiai nudžiugina iškart matomu rezultatu ir netgi leidžia keisti savo mąstyseną.
• Kol neatsikratėte visų nereikalingų daiktų, nepradėkite jų dėlioti į vietas. Eilės tvarkos nepaisymas yra viena iš priežasčių, kodėl daug kam niekaip nepavyksta pasiekti užsibrėžto tikslo.
• Tvarkykitės ir atrinkite daiktus ne pagal jų buvimo vietą, o pagal rūšį. Taip paspartės tvarkymas ir drabužiai, knygos, popieriai, įvairios smulkmenos, prisiminimų keliantys daiktai – nė vienas nepraslys nepastebėtas.
• Pagrindinė daiktų laikymo taisyklė: kiekvienam daiktui vietą turite parinkti vieną kartą ir visiems laikams.

Sąmoningas vartojimas

Atlikti savo garderobo reviziją ir atsikratyti to, ko iš tiesų nereikia, – neišvengiamas darbas norinčioms gyventi ne tik tvarkingiau, lengviau, bet ir sąmoningiau. Pagalvokite: juk dažnai perkate drabužius įsivaizduojamoms aš arba laikote senus, kurių nedėvite, nes jie kelia gražių prisiminimų. Iš tiesų vertėtų mokytis atidžiau žvelgti į veidrodį ir dabartį, į save tokias, kokios esate, o ne tas, kokios buvote ar norėtumėte tapti.

Sąmoningas vartojimas gyvenimo būdą daro ir draugiškesnį aplinkai. Patinkanti spalva ar reklamos vilionės tikrai nėra svarios priežastys pirkti – gerai pagalvokite, ar tos naujos prekės iš tiesų reikia, nes kuo daugiau daiktų žmonės turi, tuo mažiau lieka laiko savo pačių išgyvenimams, kurie atneša džiaugsmo. Daiktai ryja dėmesį ir laiką, reikalauja priežiūros. Nors, kaip sakoma, valgyti dar neprašo, tačiau dažnai atitraukia nuo kur kas svarbesnių dalykų.

Siekiančioms tobulesnės tvarkos namuose galėčiau duoti dar vieną praktinį patarimą: nesigundykite nemokamais suvenyrais ar dovanėlėmis, visokiais veltui dalijamais firminiais rašikliais, kalendoriais, maišeliais ir t. t. Jie tik užteršia namus ir sukelia juose dar daugiau chaoso.

Aišku, patarinėti kitiems lengviau, nei pačiai sumažinti vartojimo poreikius. Realiame gyvenime man dažnai sustoti padeda draugė, puikiai mokanti atkalbėti nuo skubotų pirkinių. „Kam tau ta bulvių trintuvė – negali pasinaudoti tuščiu buteliu? – iki šiol atsimenu jos nuoširdžią nuostabą, kai pasigyriau nusipirkusi naują virtuvės įrankį. – Ar dažnai tu košę trini? Kam tau tos kėdės? Juk senos visai geros!“ Gaila, pastaruoju metu, kai pirkau užuolaidas, ji buvo išvykusi atostogauti – tikrai būtų atkalbėjusi. Nes dabar dar net nepakabinusi svarstau: „Ar jų man iš tiesų reikėjo?“

Mano draugė – puikus pavyzdys, kaip nepasiduoti spontaniškam norui pirkti. Ji visada kelis kartus savęs paklausia, ar jai tos prekės tikrai reikia, kaip dažnai ja naudosis. Jos principas – turėti nedaug, bet labai kokybiškų gaminių. Ir jei praėjus kuriam laikui jaučia, kad tam tikras daiktas jai vis dėlto reikalingas, ieško geriausio varianto atsižvelgdama į dizainą, medžiagą, spalvą ir kainą.

Draugės namuose daug tuščios, švarios erdvės – atrodo, kad ten net lengviau kvėpuoti. Imdamasi naujo darbo, pirmiausia idealiai susitvarko stalą – kad naują pradžią žymėtų ne tik baltas popieriaus lapas, bet ir išgryninta aplinka, pritraukianti kūrybinių idėjų. Argi tai nėra dar vienas įrodymas, kad mūsų namų tvarka ir mintys labai glaudžiai susijusios?

Paprastesnis gyvenimas

Kai ant pečių gula mažiau rūpesčių, viskas atrodo kur kas paprasčiau, o žmonės jaučiasi laimingesni. Kaip padaryti, kad tas „mažiau“ suteiktų „daugiau“? Ir kaip susitvarkyti gyvenimą, kad skirtingose srityse jis būtų ne toks komplikuotas, kuo paprastesnis ir sykiu laimingesnis?

Namų ruoša

Kuo daugiau erdvės ir kuo mažiau daiktų namuose, tuo lengviau tvarkytis: paprasčiau valyti dulkes, sudėlioti viską į vietas. Prie paprastumo priprantama labai greitai. Stebėkite kasdienę veiklą ir pamėginkite kuo labiau sutrumpinti namų ruošos darbams skiriamą laiką. Jei nėra begalės paviršių, kuriuos reikia valyti, daugiau laiko galima skirti sau, o ne namų ruošai. Beje, kai tvarkysite namus (nes tai nuolatinis, nesibaigiantis procesas), turėkite po ranka dėžę, į kurią galėtumėte sumesti visas nereikalingas smulkmenas. Atsisveikinkite su daiktais patogiai!

Gyvenimo tvarkymas

Ar gali kasdienių darbų sumažinimas sukurti daugiau erdvės naujoms idėjoms ir laimės pojūčiui? Ko gero, taip. Juk kuo mažiau darbų apsiimama, tuo geriau galima susikoncentruoti į naudos atnešančią veiklą ir idėjas. To siekti padeda labai paprastas žodis „ne“. Išbraukite visus beprasmiškus darbus iš savo kasdienybės, netgi tuos, kurie galėtų būti pavadinti „gana reikalingais“: dažnai jie atima tą laiką, kurį turėtumėte skirti kur kas vertingesnei veiklai.

Keisti mintis

„Kas atidžiau, ilgiau tyrinėja, puikiai žino, kad fizinis ir nefizinis gyvenimo lygmenys labai stipriai susiję, – sako poetė, lektorė, tinklaraštininkė Ilzė Butkutė. – Vienos srities pokyčiai lemia ar tiesiog pagreitina pokyčius kitoje srityje. Apvalius mintis, kyla noras tvarkytis namus, tačiau susitvarkius stalčius ar spintas, atrodo, ir mintys tampa švaresnės. Grynesnė aplinka padeda gryninti santykius, grynesni santykiai kuria gražesnę erdvę. Švaresnė, nepergrūsta dienotvarkė palieka erdvės spontaniškai kūrybai, improvizuotiems susitikimams ir kasdienybės džiaugsmui, o tykus, nesuvaidintas džiaugsmas traukia geresnes aplinkybes ir naujus susitikimus. Nauji dalykai ateina ten, kur jiems atlaisvinama vietos.“