Gydytoja odontologė ortopedė: „Kartais užtenka sutvarkyti sąkandį ir žmogus akyse pajaunėja“

Apie mažai žinomus, bet labai reikšmingus savijautai ir ligų profilaktikai dalykus kalbėjomės su docente med. m. dr. Giedre Kobs – gydytoja odontologe ortopede, kuri specializuojasi smilkininio apatinio žandikaulio sąnario gydymo srityje. Patirties ji sėmėsi Vokietijoje ir JAV, Vokietijoje vienintelė iš Baltijos šalių odontologų apsigynė šios srities disertaciją. Darbas buvo įvertintas prestižine Alexo Motscho premija.

– Ruošdamasi pokalbiui su jumis pasiskaitinėjau apie sąkandį: pasirodo, nuo jo itin priklauso žmogaus savijauta. Kas galėtų pagalvoti... Kokie laimės kūdikiai tie, kurių jis taisyklingas!

Kas yra žandikaulio sąnarys? Aukščiausia stuburo vieta. Būtent jis valdo ir palaiko visą žmogaus judamąjį aparatą!

– Kai žiojantis ar ką nors sukandus abu žandikauliai – apatinis ir viršutinis – išlieka simetriški, kai visi krūminiai dantys kontaktuoja, kramtomieji raumenys vienodai įsitempia ir atsipalaiduoja, sąkandis yra taisyklingas. Tačiau tokį turi nedaug žmonių. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad netaisyklingas sąkandis kaltas dėl įvairių varginančių dalykų, pavyzdžiui, apatinio žandikaulio sąnario skausmo, traškesio, užstrigimo... Bet tai – tik ledkalnio viršūnė.

Kas yra žandikaulio sąnarys? Aukščiausia stuburo vieta. Būtent jis valdo ir palaiko visą žmogaus judamąjį aparatą! Tad jei sąkandis netaisyklingas, paveikiamas ne tik žandikaulio sąnarys, bet ir per jį – vadinamoji kūno ašis žemyn. Vėl pasiremsiu tyrimais: įrodyta, kad apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai lemia net 85 proc. chroniškų sprando ir juosmens skausmų. Dar 1988-aisiais Japonijos mokslininkai atliko iškalbingą eksperimentą su studentais, kurie nesiskundė nugaros sopuliais. Jiems dirbtinai vos 0,1 mm buvo padidintas vieno danties aukštis, t. y. tik truputėlį pakeistas sąkandis. Jau po keleto dienų eksperimento dalyviai patyrė nemalonių judėjimo sistemos pojūčių, jų kraujyje padaugėjo agresiją sukeliančių hormonų adrenalino ir kortizolio, juos ėmė lankyti depresinės nuotaikos...

– Žmonės metų metus kenčia nugaros skausmus, vaikšto pas masažuotojus, akupunktūros ir osteopatijos specialistus, leidžia pinigus vaistams, o tvarkyti reikia sąkandį...

– Apatinio žandikaulio sąnarys, kaip jau minėjau, daro įtaką raumenų ir skeleto sistemai ašimi žemyn ir jo būklė išprovokuoja apie 80 proc. patologijos atvejų. Pėdų problemos, savo ruožtu, veikia stuburą ir žandikaulio sąnarį per ašį aukštyn (čia poveikis mažesnis – apie 20 proc.): kojų pirštų, kulkšnių, kelių, klubų, dubens, stuburo ar kaukolės funkcijų sutrikimai daro įtaką sąkandžiui. Matote, kaip kūne viskas susiję. Beje, pusės Lietuvos gyventojų apatinis žandikaulis kartu su smakru pasislinkęs atgal. Manote, tik nuo genų priklauso tokia jų padėtis? O gal visgi tėvai ir medikai, jų požiūris lemia, kad žmonės užauga turėdami netaisyklingą sąkandį? Jį koreguoti ir užbėgti už akių būsimoms problemoms įmanoma kuo puikiausiai. Bet to reikia imtis dar tada, kai yra pieninių dantų.

– Vaikai tampa moterimis ir vyrais, laužančiais galvas, pas kokį gydytoją dar nuėjus, nes tie, į kuriuos jau kreiptasi pagalbos, neišvadavo nuo galvos svaigimo, nugaros ar galvos skausmo, ūžimo ar spengimo ausyse... Neišvadavo, nes, taip ir neradę priežasties, gydė simptomus?

– Vakar atėjęs vyras pasakė: „Daktare, nebežinau, kas yra tyla.“ Girdėdamas ūžesį ausyse jis gyveno dešimtmetį, per tą laiką išmėgino įvairius būdus jo atsikratyti, bet nė vienas nepadėjo, nes jam nutiko tai, apie ką klausiate, – nebuvo pašalinta ūžesio priežastis. Kad neįsisuktų užburtas ratas, būtina surasti priežastį. Ją, o ne simptomus reikia šalinti! Kaip gydytoja nepasitikiu vien tik medikamentiniu gydymu, nes manau, kad duodamas pacientui tabletę medikas tarsi sako: „Nežinau, kaip tau padėti.“ Drauge su pacientais ieškodami priežasties kartais prisikasame iki tokių dalykų... Moterys pravirksta, nes fizinis skausmas slepia didžiulį psichologinį skausmą. Bet specialistas gali ištraukti žmogų iš to rato...

– ...jei turi specialių žinių, patirties, įgūdžių. Mes juk dabar kalbame apie sritį, kuri ne tik eiliniams žmonėms, bet ir daugeliui Lietuvos odontologų – tamsus miškas?

– Odontologas studijų metais įgyja specialybės pagrindus, o vėliau jau turi pats domėtis naujais dalykais, jų mokytis ir šitaip tobulėti. Ir tai darančių savo darbo meistrų Lietuvoje yra. Anądien atėjo berniukas – jo burnoje pamačiau šedevrus, ne plombas! Nereikia manyti, kad mes atsilikę, o kitur Europoje visi labai pažangūs. Neseniai Vokietijoje buvau seminare, kuriame pristatė modernią dantų plombavimo metodiką: buvo akivaizdu, kad tarp kelių šimtų dalyvių tik vienas kitas jau buvo su ja susipažinęs. Aš pati ją naudoju ne vienus metus – išmokė pažįstama bavarė odontologė. Tai labai veiksmingas būdas tvarkyti netaisyklingą sąkandį. Prie senos kokybiškos plombos (pašiurkštinus jos paviršių smėlio srove) galima priklijuoti naują plombą. Toks permodeliavimas leidžia pakeisti iškart kelių dantų aukštį, o būtent apatinį žandikaulį fiksuojančių struktūrų stygius dažnai tampa problemos priežastimi.

– Daugumos žmonių dantys plombuoti. Ką tik pasakėte, kad plombomis įmanoma ištaisyti sąkandį. O jam pakenkti?

Anksčiau odontologus mokė, kad plombos turi būti neaukštos, bet tokios lengvai tampa per žemos ir pavojingos!

– Per paskaitas rodau savo mokiniams pradurtas padangas ir sakau: „Čia – mano pacientai.“ Dantys su žemomis plombomis – kaip subliūškusios padangos. Jei plombos neatkuria natūralių dantų paviršiaus gumburų, jei tai šen, tai ten jų nuolydis netikslus, sąnarys yra neapsaugotas. Kyla pavojus, kad žandikaulis persikreips, ims traukti raumenis, įsitemps kaklas, pečiai – įvyks įvairių pokyčių per visą ašį iki pėdų. Anksčiau odontologus mokė, kad plombos turi būti neaukštos, bet tokios lengvai tampa per žemos ir pavojingos! Kai įdedi plombą, ji turi jaustis, plokšti dantų paviršiai – blogai!

– Sakoma, jei burnoje trūksta dantų (ištraukė, iškrito), patartina įstatyti implantus, nes kitaip garantuotai bus pakenkta žandikaulio sąnariui ir prasidės visokios bjaurastys: galvos skausmas ar kt.

– Kiekvienas atvejis individualus. Daug kas priklauso nuo žmogaus gebėjimo susitvarkyti su nervais. Jei jis gyvena ramiai, dantimis negriežia, nelaiko jų stipriai sukandęs, nejaučia skausmo, gali išsiversti be implantų. Apgaulė būtų tvirtinti, kad kiekvienam „bedančiui“ blogai baigsis. Bet kai jungiamasis audinys silpnas, kai žmogus daug stresuoja, tada – kitas reikalas. Greičiausiai tarp dantų atsiradusi tuštuma skatins problemas...

Beje, moterims verta įsistatyti implantus tam, kad nenukentėtų išvaizda. Dėl dantų stygiaus, netaisyklingo sąkandžio vyresnėms moterims labai dažnai ima raukšlėtis apatinė veido dalis. Ji tarsi sukrinta. Bet užtenka paaukštinti dantis, sutvarkyti sąkandį ir žmogus akyse pajaunėja. Rekomenduoju vietoj hialurono rūgšties injekcijų. Paminėjau silpną jungiamąjį audinį – tokį turi iš prigimties itin lanksčios moterys. Jos – dažnos mano pacientės. Ir kasdien ilgas valandas prie kompiuterio praleidžiančios, įtampą kaklo ir pečių srityje kaupiančios moterys – mano pacientės. Dar vienas labai svarbus aspektas: įrodyta, kad dėl klubo sąnario sudilimo 85 proc. kaltas per žemas sąkandis. Jei žmonės tai žinotų ir laiku padarytų, ką reikia, galėtų išvengti šitos su amžiumi siejamos operacijos.

Labiausiai į mano žodžius dėmesį vertėtų atkreipti toms, kurių dantų lankų šonai žemesni už priekinę dalį. Aš manau, kad daugeliu atvejų per greitai ryžtamasi klubo sąnario ar stuburo išvaržos operacijoms. Jei žmonės žinotų, kokios prevencinės priemonės padeda išvengti šių bėdų ar sulėtina jų vystymąsi, dažniau būtų įmanoma išspręsti šias problemas neinvaziniais metodais. Ir žandikaulio nepatariu operuotis – nebent jis labai didelis arba kitais išimtiniais atvejais. Sąkandį pataisyti, apatinio žandikaulio sąnario problemas pašalinti padeda plombų permodeliavimas (pakeitimas), naktinė kapa, breketai, raumenų atpalaidavimo pratimai, mikromasažas mechaniniu magnetiniu rezonatoriumi... Šiuo prietaisu įmanoma taikyti terapiją, kuri ląstelių lygmeniu stimuliuoja mikrocirkuliacijos procesus. Toks masažas atpalaiduoja kramtomųjų raumenų ląsteles, sureguliuoja jų kvėpavimą, atkuria ritmingą ląstelių vibraciją. Kai ji ritminga, dingsta raumenų įtampa, sukietėjimas, skausmas. Įrodyta, kad skausmą sukelia chaotiškas ląstelių „tiksėjimas“.

– Jei žandikaulio sąnario sveikata taip susijusi su kitomis organizmo sistemomis, jei jo sutrikimai gali pridaryti tiek įvairių bėdų, ar odontologas, kad ir koks nusimanantis būtų, vienas gali jas įveikti? Ar pradėjus „remontuoti“ žandikaulį neteks pavaikščioti pas kitų sveikatos sričių specialistus?

– Taip tikrai būna. Pavyzdžiui, žmogui, kuris turi kvėpavimo problemų, negaliu garantuoti gero sąkandžio, jei jos nebus pašalintos. Daliai pacientų tenka pavaikščioti pas osteopatijos specialistą ir pirmiausia susitvarkyti stuburą. Jei žmogus kreivas, bet odontologas jam tokiam fiksuoja sąkandį, ar gali odontologinis gydymas duoti ilgalaikę naudą? Sąkandis taip ir liks netaisyklingas.

Dar nekalbėjome apie diagnostiką: ji – pradžių pradžia ir turi būti atliekama specialiu būdu. Čia jau reikia manualinės medicinos ir taikomosios kineziologijos žinių. Tokia diagnostika (jos mane išmokė vokiečių kineziologijos specialistai) neretai pirmos konsultacijos metu padeda rasti problemos priežastį ir ją pašalinti. Žmogus ateina „traškantis“, o išeina mėgaudamasis tyla. Ir išvaduotas nuo įvairių diagnostinių tyrimų, kurių tradiciškai skiriama, tarkim, brangaus magnetinio rezonanso tyrimo.

Mano disertacija buvo apie diagnostiką magnetinio rezonanso tomografijos būdu, todėl gerai žinau jos galimybes. Kažkada nenorėjau tikėti, kad ne technika, o gydytojo rankos – vertingiausias dalykas, tačiau gyvenimas pakeitė mano požiūrį. Jis suvedė su profesoriumi Haraldu Gumbilleriu – osteopatijos, taikomosios kineziologijos, holistinės skausmo terapijos specialistu. Profesorius mane išvadavo nuo ilgai varginusių stuburo skausmų per penkias minutes sustatęs į vietas pėdų kauliukus. Jam jokių rentgenų nereikia, kad suprastų, kas ne taip. Man labai patinka kineziologijos principas, kuris angliškai skamba „Find it. Fix it. Leave it alone.“, o lietuviškai – „Rask. Sutaisyk. Palik ramybėje.“ Juo ir vadovaujuosi.

– Pacientus, kurie naktimis griežia dantimis, siunčiate pas psichologus ir neurologus?

– Pasitaiko, kad nusiunčiu dantimis griežiančius pacientus pas jūsų minėtus specialistus. Labai daug žmonių, 80–85 proc., jais griežia arba juos laiko stipriai sukandę. Visa tai susiję su stresu: žmonės nesąmoningai stengiasi jį „sukramtyti“, kai miega. Japonų mokslininkai išsiaiškino, kad griežimas dantimis, arba bruksizmas, – tarsi ventilis, per kurį išleidžiamos susikaupusios emocijos, šitaip organizmas mažina streso hormonų, cukraus kiekį kraujyje.

Jei įtampa tokiu ar kitais būdais nepašalinama, gali išsireguliuoti hormonus gaminančių endokrininių liaukų (antinksčių, skydliaukės) veikla, prasidėti jų ligos. Tačiau kartais griežiama per stipriai ir tai pakenkia dantims ir žandikaulio sąnariui. Pakitus sąkandžiui gali pasireikšti kramtomosios sistemos ligos, kurias aptarėme: traškesiai, kramtomųjų raumenų įtampa ir skausmai, galvos, sprando skausmai. Visa tai aprėpia terminas „kraniomandibulinė disfunkcija“.