Niekada netrūko bebaimių žmonių, kurie siekė praplėsti galimybių ribas. Rossa Matilda Richter, arba, kaip ją pažinojo visas pasaulis, ZAZEL (1860–1937), tapo pirmąja kaskadininke, atlikusia itin efektingą numerį – ją iššaudavo iš butaforinės patrankos vamzdžio.
Per visą istoriją tik apie penkiasdešimt drąsuolių turėjo šią retą profesiją ir trisdešimt iš jų žuvo atlikdami pavojingą triuką.
Su pjuvenomis kraujyje
Zazel gimė cirkininkų šeimoje Londone – su pjuvenomis kraujyje, kaip tada sakydavo. Mama anglė buvo šokėja, tėvas vokietis – talentų ieškotojas. Dukrą kristi juodu mokė anksčiau, nei vaikščioti. Apleistoje bažnyčioje tėvai ištempdavo virvę nuo altoriaus iki galerijos, po ja – apsauginį tinklą. Ten mažylė ir praktikavosi. Niekas nė neabejojo, kad taps cirko artiste.
Savo karjerą mergytė pradėjo ketverių, miuzikholo pantomimoje vaidindama vieną iš Pelenės seserų. Šešerių Rossa jau turėjo sceninį pseudonimą La Petite Lulu ir ėmė rodytis ant trapecijos. Kiek paaugusią atžalą tėvai atidavė į klajojančią japonų akrobatų trupę, kad šie apgludintų jos meistriškumą. Tuo metu japonų artistus Europoje labai vertino, kaip ir viską, kas buvo susiję su Japonija. Tekančios Saulės šalies cirkininkai iš tikrųjų mokėjo daugybę nežinomų triukų ir tobulai valdė kūną – europiečiai noriai iš jų mokėsi. Darbas su aukštos klasės specialistais labai pastūmėjo jaunosios Rossos karjerą. Su egzotiška trupe mergaitė gastroliavo po Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, prisistatydavo kaip japonė, apie ją net rašė laikraščiai kaip apie „pirmą ir vienintelę japonų akrobatę, kada nors aplankiusią Europą, gavusią daugybę medalių, apdovanojimų už drąsą ir meistriškumą“. Tačiau per pasirodymą Tulūzoje trylikametė „japonė“ patyrė pirmą ir toli gražu ne paskutinę rimtą traumą, o tada grįžo į Londoną.