„Mane stebina, kad kiti pradeda matyti ne žmogų, o jo metus“, – sako šiemet 94-ąjį gimtadienį pasitiksianti scenos kalbos dėstytoja, docentė, poetė, aktorė Marija Meilė KUDARAUSKAITĖ. Tačiau ir ji pati gali smarkiai nustebinti – neįtikėtinai gera atmintimi, autentiškai užfiksavusia Lietuvos istorijos lūžius, puikiu humoro jausmu ir tuo, kad iki šiol savanoriauja: moko norinčius prasmingai ir raiškiai skaityti.
Tėvai jus turbūt labai mylėjo, jei suteikė tokį gražų dvigubą vardą?
Šis vardas – kompozitoriaus Felikso Bajoro mamos, mano krikštamotės Anelės Bajorienės dovana. Kai buvau vos šešių savaičių, mane visą išbėrė žąsies kiaušinio dydžio votimis – reikėjo pakrikštyti ir išleisti pas angeliukus. Tad tėvai greitai pakvietė krikštamotę, savo kolegę, krikštatėviu pabuvo klebonas. Kai paklausė, kokį vardą duos, ji ir pasakė, kad Marijos dieną gimusi (o aš gimiau rugpjūčio 15-ąją) bus Marija, o kadangi esu pirmas meilės vaikas – tai Meilė. Užtat dabar kaip aristokratė galiu pasirašinėti dviem vardais – Marija Meilė.