Protinga, talentinga, autoironiška, ciniška. Labai graži, bet netapusi savo grožio įkaite. Lee MILLER (1907–1977) – viena spalvingiausių XX amžiaus asmenybių, spaudos vadinama daugiaveide moterimi. Kas ji buvo? Pirmoji karo korespondentė ir fotografė, aukščiausio lygio modelis ir kulinarė, siurrealistų draugė, kolegė, įkvėpėja, velnių priėdęs angelas.
Sutrumpinta vaikystė
Apie garsių žmonių vaikystę dažnai rašoma iš inercijos – juk reikia nuo ko nors pradėti. Lee (Elizabeth) atvejis – išimtis: ji žiauriausias gyvenimo pamokas gavo dar neturėdama paso. Ir būtent ta patirtis motyvuoja daug nepatrauklių jos biografijos faktų.
Lee augo Pokipsyje, Niujorko valstijos miestelyje. Tėvas, inžinierius Theodore’as Milleris, buvo pasiturintis buržua, tik stokojo šiai klasei būdingo konservatyvumo ir baimės „Ką žmonės pasakys...“.
Ponas Milleris maniakiškai sekė mokslo ir technikos naujoves, domėjosi sveika mityba, praktikavo nudizmą ir nesiskyrė su griozdišku „Kodak Brownie“ fotoaparatu. Ir mergaitė nuo mažens žinojo, kaip juo naudotis. Lee buvo tėčio dukrelė: vilkėjo kombinezoną, slankiojo paskui gimdytoją, o mašinų mechanizmus išmanė geriau už brolius.
Jos vaikystė galėjo būti rožinė, jei ne du įvykiai. Pirmąjį išprovokavo dar viena tėvo silpnybė: jis buvo mergišius. Žmonai, poniai Florence, tai nebuvo paslaptis, ir ji galiausiai panoro revanšo – ėmė dairytis į svetimus vyrus. Bandymas baigėsi graudžiai.
Moteris taip įsimylėjo, kad nutarė mesti šeimą, bet – neįstengė: bijojo, kad žmonės pasmerks. Ji dukart žudėsi ir taip įniko į savo problemą, kad gelbėjo tik nesibaigiantys apsilankymai pas psichiatrą. Vaikai pasitraukė į antrą planą; Lee būdavo šventė, jei galėdavo kur nors lydėti mamą.