Į pirmą klasę dukrą palydėję šokėjai Slausgalviai: „Iššūkis yra išrinkti mokyklą, o visa kita – malonumas“
Ši Rugsėjo 1-oji žinomų šokėjų bei trenerių Gintarės (35) ir Tomo Slausgalvių šeimoje – kitokia, prie vieno šventinio pietų stalo subūrusi senelius, krikšto tėvus, pusbrolius ar pusseseres. Priežastis – prasidėjęs naujas vyresnėlės gyvenimo etapas – mergaitė, kaip ir dar keli tūkstančiai mažųjų kauniečių, šiandien pradėjo lankyti pirmąją klasę.
Gintarė ir Tomas augina dvi dukreles – septynmetę Vakarę ir ketverių Gabrielę.
„Iššūkis yra išrinkti vaikui mokyklą, o visa kita – sąsiuvinių, uniformos, kuprinės, rašymo priemonių paieškos – malonumas“, – sakė T.Slausgalvis.
Pirmoji Vakarės mokytoja tėveliams pateikė būtiniausių pirkinių sąrašą, kuriuo itin kruopščiai pasirūpino pirmokėlės mama.
„Aš – labiau išsiblaškęs. Net, turėdamas raštu pateiktą informaciją, galėčiau ką nors ir praleisti“, – juokavo Tomas.
Dėl ypatingų reikalavimų, susijusių su COVID – 19, Vakarė, kaip ir kiti jos bendramoksliai, šiandien į mokyklą nėjo. Šventė buvo surengta mieste, Lėlių teatre.
„Kad pirmokėliai greičiau taptų komanda, visą šią savaitę jie praleis ne klasėse, o skirtinguose muziejuose. Tai įdomi ir, manau, vertinga praktika“, – svarstė T.Slausgalvis.
Puikiai savo Rugsėjo 1-ąją prisimenantis pašnekovas sakė šįmet pasigedęs tos didybės, bendruomeniškumo jausmo ir emocijos, kuri užklupdavo šimtams vaikų susirinkus į vieną kiemą.
„Kildavo vėliava, aplink – gėlių jūra. Kalbos, himnas, klasė, suolas, lenta... mokykla atrodydavo tokia didelė“, – kalbėjo T.Slausgalvis.
Besiruošdama į pirmąją klasę Vakarė šiek tiek jaudinosi. Kartais ji pasakydavo nenorinti mokytis, bet, anot dviejų dukrų tėčio, taip būdavo nerimaujant ir nežinant, kas laukia prasidėjus rugsėjui ir susipažinus su bendraklasiais.
„Pasikalbėdavome, nuramindavome, papasakodavome, kaip buvo mums, ir noras lankyti mokyklą vėl grįždavo“, – sakė T.Slausgalvis.
