Į pirtį – su gydytojo leidimu

Pirtis – ir sveika, ir malonu. Visgi kai kuriems žmonėms ji nerekomenduojama.

Nesveika širdis. Staiga kintant temperatūrai, suintensyvėja širdies ir kraujagyslių veikla. Kaitinantis pirtyje ilgiau nei 10 minučių, širdis perkraunama, jos raumuo gauna mažiau deguonies, dėl to žmonėms, sergantiems širdies ar kraujotakos liga, gali kilti nemalonių pojūčių krūtinės srityje.

Gausiai prakaituojant pirtyje, organizmas netenka daug skysčių, kartu ir kalio, dėl to smarkiai padidėja širdies veiklos sutrikimo rizika.

Problemiška oda. Spuoguotis linkusiai odai, be abejo, pirties procedūros naudingos, tačiau sergant ūmiomis odos ligomis, taip pat sklerodermija (jungiamojo audinio liga), jų reikia atsisakyti. Nes odos būklė tokiu atveju po pirties dažniausiai pablogėja.

Pirtyje nereikėtų kaitintis ir ant kūno turint pūlinukų, sergant niežais, grybelinėmis odos ligomis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Pavargote, sušalote? Eikite į pirtį!

Sutrikusi inkstų veikla. Gausiai prakaituojant, sumažėja įprastai inkstams tenkantis krūvis, dėl to gali paūmėti inkstų akmenligė.

Silpni plaučiai. Nors kvėpuojant karštu oru kraujotaka plaučiuose pagerėja ir jie gauna daugiau deguonies, pastebėta, kad po pirties neretai paūmėja lėtinės plaučių ar bronchų ligos (ypač aktyvioji tuberkuliozė).

Vargina artritas. Nors karštis sąnarius paprastai veikia palankiai (aukšta temperatūra padeda lengviau pasišalinti skausmą sukeliančioms medžiagoms), paūmėjus šiai ligai, pirties patartina vengti. To nepaisant gali sustiprėti sąnarių skausmas, pablogėti jų lankstumas.

Įsidėmėkite! Vyresniems nei 60 metų žmonėms pirtyje reikia kaitintis ypač saikingai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vis nepavyksta mesti rūkyti? Galbūt šie būdai padės