Į Vilnių atvyksta smuiko virtuozas Ch.Tetzlaff: „Lygiuotis į roko žvaigždės šlovę būtų klaida“
Už nepilno mėnesio Vilniuje pasirodys viena ryškiausių pasaulinės klasikinės scenos žvaigždžių – smuiko garsenybė Christian Tetzlaff. Su pačiais žymiausiais pasaulio orkestrais koncertuojantį smuikininką sostinės publika turės progos išvysti lapkričio 4 dieną Nacionalinėje filharmonijoje. Su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru Christianas Tetzlaffas pagrieš vieno įžymiausių dabarties britų kompozitorių Thomo Adèso Koncertą smuikui ir orkestrui, sukurtą Los Andželo filharmonijos orkestro ir Berlyno festivalio užsakymu. Visa tai – šiemetinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ finalas.
O kol kas atidžiau pažvelkime į Christiano Tetzlaffo asmenybę: ištraukose iš kelių jo interviu – apie atlikėjo misiją ir šlovę, šeimą, instrumentą, ką skaito ir su kuo labiausiai norėtų sutikti.
– Neseniai skaičiau interviu su 21-erių smuikininku, kuriame jis kalba apie savo klausytojus – „mėlynplaukius“ jaunuolius JAV, spiegiančias gerbėjas Seule, priimančius jį kaip roko žvaigždę. Ką apie tai manote? (Hometheaterhifi.com, Jason Victor Serinus)
– Griežtai nesutinku su tokia nuostata. Manau, kad lygiuotis į roko žvaigždės šlovę klasikos atlikėjui yra klaidingas kelias. Mes savo rankose turime pačią nuostabiausią muziką – svarbausias tikslas turėtų būti jos perteikimas. Nuoširdi jaunų žmonių reakcija į tave kaip į roko žvaigždę gali būti maloni, bet tai nereiškia, kad elgiesi teisingai. Nors yra daug klasikos atlikėjų, kurie save ir savo atliekamą muziką parduoda tokiais būdais, jie taip bando pasiekti kuo įvairesnes klausytojų auditorijas.
Bet neturiu nieko prieš klausytojus mėlynais plaukais, jei jie mėgsta muziką. Venkime apibendrinančių vertinimų. Valstijose vyksta puikių kamerinės muzikos koncertų, kuriuose esu grojęs labai jauniems, susidomėjusiems ir sofistikuotiems klausytojams. Mėgstu ir Azijos publiką dėl gilaus domėjimosi klasikine muzika.
– Papasakokite apie jūsų mėgstamus smuiko meistrus: griežiate moderniu instrumentu, pagamintu 1999 m. vokiečių meistro Peterio Greinerio. (Bachtrack.com, Benedikt Zacher)
– Daugelis mano, kad Stradivarijaus smuikas yra XVIII amžiaus instrumentas, bet iš tiesų taip nėra. Smuiko korpusas išties yra iš ano amžiaus, tačiau visa kita jame yra rekonstruota: kaklelis pakeltas, boso baras padidintas, tiltas sustiprintas ir t. t. Tai šiek tiek panašu į vintažinį automobilį, perdarytą taip, kad jis galėtų lėkti autobanu 200 km per valandą greičiu. Nė vienoje iš atliktų studijų, kur buvo aklai lyginami modernieji ir senieji instrumentai, tiek ekspertai, tiek atlikėjai negalėjo nurodyti skirtumų. Beje, kartą turėjau progą vienam iš labiausiai pripažintų smuikų vertintojų pagroti savo moderniuoju smuiku ir Guarneri instrumentu. Išklausęs jis globėjiškai tarė: „Abu yra nuostabūs instrumentai, bet šis, turintis išskirtinį tembrą, žinoma, yra Guarneri“. Ir nurodė į Greinerį.
– Jūsų mėgstamiausi kompozitoriai?
– Kompozitoriai, kurie pasakoja gilias istorijas: Bachas, Beethovenas, Schumannas, Schubertas, Brahmsas, Bergas. Bet taip pat mano didžiausias favoritas yra Bartókas, net jei jo pasauliai kartais atrodo tokie žavingai tolimi. Giminingą sielą atradau šiuolaikinio kompozitoriaus Jörgo Widmanno kūryboje, esu atlikęs jo Koncertą smuikui. Ir daugelis kitų autorių.
– Esate kilęs iš labai muzikalios šeimos. Iki šiol grojate su seserimi violončeliste Tanja Tetzlaff. (Violinist.com, Laurie Niles)
– Visi mano broliai ir seserys yra muzikai, o mano tėvai susipažino chore. Jie net buvo subūrę nedidelį chorą, kuris rinkosi mūsų namuose. Muzikos klausymasis man buvo įprastas dalykas. Niekad nekilo klausimų, kokią specialybę rinktis, nes vyresnieji broliai ir seserys jau muzikavo.
– Regis, jūsų namai buvo pilni muzikos?
– Nežinau, kaip jie nesugriuvo. Tai buvo labai, labai maža erdvė, kurioje keturi vaikai nuolat grojo ir mokėsi muzikos!
– Kiek jūs turite vaikų?
– Turiu šešis vaikus (nuo 30 iki 6 metų). Esu visiškai pasišventęs muzikai, kurią atlieku, viską, ką noriu pasakyti, pasakau jos pagalba, bet realus gyvenimas irgi yra mano gyvenimas. Manau, kad jis grojimui suteikia daugiau, nei suteiktų užsidarymas repeticijų salėje. Namuose nepraleidžiu viso laiko su smuiku rankose ar nuolat mintimis paniręs į atliekamus kūrinius.
Keletas atsakymų iš „The Violin Channel“ užduotų 20 trumpų klausimų.
– Gimimo metai?
– 1966-ieji.
– Mėgstamiausia laisvalaikio veikla?
– Maisto ruoša.
– Mėgstamiausias visų laikų atlikėjas?
– Lars Vogt (1970–2022, žymus vokiečių pianistas ir dirigentas – Red. past.)
– Jūsų stiprybė?
– Optimizmas.
– Koks garsas ar triukšmas jums mieliausias?
– Juokas.
– Kokią knygą dabar skaitote?
– Jo Nesbø trilerį „Šikšnosparnis“.
– Kas yra ant jūsų kompiuterio ekrano užsklandos?
– Mano moteris.
– Pirmoji mintis atsibudus ryte?
– Apie mano moterį.
– Svarbiausias dalykas jūsų gyvenime?
– Svarbiausia man yra mano didelė šeima.
– Kurią iš dabarties ar praeities asmenybių norėtumėte sutikti?
– Mozartą!
Pasaulinės smuiko žvaigždės Christiano Tetzlaffo (Vokietija) ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Modesto Pitrėno, koncertas Nacionalinėje filharmonijoje – lapkričio 4 d., 19 val.