Į žavingą nesusipratimą patekusi Donalda Meiželytė: „Aš niekada nemokėjau rengtis“
Net ir asmeniškai nepažįstantys dainininkės bei renginių vedėjos Donaldos Meiželytės (42) žino puikų jos humoro jausmą. Ji geba pasijuokti ir iš savęs.
Neseniai savo socialinėje paskyroje ji pasidalijo susirašinėjimu su viena šunų kirpykla. Ne, tokios paslaugos Donaldai Meiželytei nereikėjo – ji klausė...kokio atspalvio pėdkelnes jai rinktis prie suknelės į muzikos apdovanojimų „Aukso lašas“ ceremoniją.
Iš tiesų Donalda klausimą skyrė garsiajam Rožiniam Pudeliui, vis šmaikščiai įkandančiam tam, kuris padarė vieną ar kitą stiliaus klaidą. Ir pati Donalda buvo atsidūrusi rožinio kandžiojo personažo akiratyje. Tačiau, kaip sako, tikrai nepyko, o tik pasijuokė.
Laiko prieš šventę ieškoti TO Rožinio Pudelio nebebuvo, tad Donalda tik šyptelėjo iš žavaus nesusipratimo, pėdkelnes pasirinko savo nuožiūra ir...šventėje sulaukė komplimentų, kad gražiai atrodo.
Taigi, stilius ir Donalda, Donalda ir kritika – kaip garsi moteris dėlioja šias iš pirmo žvilgsnio nesvarbias gyvenimo smulkmenas?
„Niekada nemokėjau rengtis, bet to ir nesureikšminau – visuomet galvoje turėjau daugybę kitokių minčių. Mano apranga jau vaikystėje skyrėsi nuo kitų bendraamžių: vienų tėvai iš Turkijos vežė madingus megztukus, o manieji inteligentai pinigus leisdavo knygoms. Sesuo ką nors pasiūdavo – net iš senų vėliavų. Kaimynas, žiūrėk, randa seną odinę striukę – tai čiumpu ją, išardau pašiltinimus, nukerpu apačią, padarau atvartus ir jau turiu trumpą puikią odinę striukelę. Draugė, kurios tėvai buvo turtingesni, atidavė džinsinį sijoną – tai prasiplatinau jį, gitara ant pečių – ir viskas“, – entuziastingai kalbėjo Donalda.
Ji nelabai prisimena, kad iš jos tyčiotųsi – pašėlęs meniškas būdas tarsi derėjo su išvaizda.
„Aplinkiniai matyt priėmė mano natūrą – su gitara, fortepijonu, daile, kitais menais, – svarstė Donalda Meiželytė. – Aš net į išleistuves ėjau su juoda ilga suknia, marginta raudonomis gėlytėmis, plaukus suėmiau į paprastą uodegą, bet atestatą atsiėmiau pirma! Tuo viskas pasakyta. Man jau tuomet Bernardas Brazdžionis buvo įteikęs diplomą per Filologų olimpiadą, Kazimiera Kymantaitė norėjo, kad jos biografiją rašyčiau, su Jonu Strielkūnu diskutavome apie meną. Taigi apranga man nelabai rūpėjo“.
Niekas nepasikeitė ir vėliau, Donaldai pražydus kaip moteriai. Ne, ji nenori teisintis, kad neturėjo pinigų drabužiams, augino dukrą Jutą viena.
„Iš tikrųjų reikia skonio pojūčio – aš jo neturiu. Be to, pastaraisiais metais gyvenu ekologiškai pilna to žodžio prasme, tad neperku perdaug rūbų, nes man tai – tik resursų švaistymas. Ar būsiu geresnė, jei apsivilksiu madingą drabužį? Niekada neturėjau tikslo būti geriausia, būti pastebėta“, – kalbėjo dainininkė.
Donaldai patiko intensyvus periodas televizijoje, kai prieš filmavimą stilistai atveža drabužių. Patikusius ji nusipirkdavo. Dabar turi keletą mėgstamų parduotuvių, kuriose nusiperka pagrindinius drabužius – marškinius, kelnes, švarką – ir tokia eilute tenkinasi visą sezoną.
Štai anksčiau ji klausimo Rožiniam Pudeliui, galinčiam patarti dėl stiliaus, nebūtų uždavusi, tad kas nutiko dabar?
Tiesiog pastaruoju metu Donalda ėmė kreipti dėmesį į savo aprangą.
„Kai pažiūriu į praėjusios vasaros nuotraukas – plaukai piestu stojasi: kažkokios gėlėtos suknelės – tokios bobiškos! Dabar pamėgau šiuolaikiškesnį stilių, – sakė Donalda. – O širdis balzamu pradėjo srūti, kai iš dukters sulaukiau komplimento, o Juta, stiliaus pojūtį tikrai turi. Po vieno vakarėlio pasakė: „Mama, žinai, geriausiai iš visų atrodei“.
Kaip į garsios moters žavingą painiavą reagavo pats stiliaus teisėjas Rožinis Pudelis? Juk ir šunų kirpyklos socialinėje paskyroje figūruoja rožinio šuniuko atvaizdas – gal apmaudu dėl galimo kopijavimo?
„Šį nesusipratimą parodė draugai, labai nudžiugino! Man patinka Donaldos požiūris, retas tokį turi, kas dar labiau džiugina. Kadangi Rožinio Pudelio prekinis ženklas nėra patentuotas, pykti ar įsižeisti kaip ir neturime teisės. O jei tų pudelių prisiveis pilni kampai, administratoriumi paskirsime kokią Auksinę Vištą, Rupūžę ar dar ką. Žmonės nedrąsiai, tačiau parašo dėl patarimo, visada mielai atrašau. Dar nėra buvę, jog negalėčiau patarti. Visi prie Pudelio jau priprato, kaip ir Pudelis prie visų, sulaužyti kojų ar sukūrenti namų nebesiūlo, tačiau būtų keista, jei neatsirastų nepatenkintų", – atsakė Rožinis Pudelis.