Kas tas Rožinis Pudelis su savo feisbuko paskyra „Mama, žiūrėk, aš – Selebriti“?

Jei savo tapatybės neatskleidžia po Rožiniu Pudeliu besislepianti komanda, gal gali kalbėti pats personažas? Į žinute mano siunčiamą „laba diena“ iškart atskrieja „au au au“. Rožinis Pudelis sutinka duoti interviu. Ne, aš taip JO ir nepamačiau – rausvąjį herojų gelbsti šiuolaikinis virtualusis bendravimo būdas. Pažadėjusi atsiųsti klausimus, palinkiu geros dienos. Rožinis Pudelis nedėkoja ir rašo, kad kitokių tiesiog nebūna.

Kaip apibūdintumėte save – personažą Rožinį Pudelį ir feisbuko paskyrą „Mama, žiūrėk, aš – Selebriti“ – žmogui, kuriam nepažįstami virtualiojo pasaulio žaidimai, trumpiau tariant – močiutei kaime? O kaip prisistatytumėte Niujorko gyventojui? Kodėl rožinis pudelis, o ne kakavinis labradoras ar juodas dogas?

Rožinis Pudelis – tai groteskas, alegorija, stiliaus ir gero skonio satyra. Joks kitas šuo, jokia kita gyva būtybė neatspindi to išpūsto, apipinto nebūtais mitais ir sudievinto elito įvaizdžio. Nes būtent šiame rožinio drebančio šuniuko įvaizdyje nėra nieko patikimo, nieko tauraus ir nieko, į ką reiktų žiūrėti rimtai.

Arabų posakis, tapęs viena mėgstamiausių socialinės erdvės frazių „Šuo loja, karavanas eina“, idealiai atspindi mažo, išpopinto, net labai negražaus, tačiau pridažyto, prikvepinto, prilakuoto ir pripudruoto šunelio, tupinčio ant pagalvėlės greta nuolat įkaušusios aukštuomenės damutės ir nugirstančio visas kuluarų paskalas, situaciją.

Mūsų personažas Pudelis tupi greta Gerojo Šeimininko – lietuviškos elitinės bohemos atstovo, tačiau esmės tai nekeičia. Net pats „Mama, žiūrėk, aš – Selebriti“ pavadinimas kilęs iš noro truktelti per dantį tuos žmones, kurie nuoširdžiai mojuoja į kamerą antrame plane, kai iš ko nors kito imamas interviu, ar kai netyčia patenka į renginio fotogaleriją, o paskui „tagina“ savo vos matomą pusę bato, taip bandydami prisiliesti prie TO mitologizuoto dievų Olimpo, kuriame – vakarėliai, blykstės, žiniasklaida, pažintys, šaunumėliai-wow-čiki piki ir, deja, – nieko daugiau jiems pasibaigus ir išsiblaivius, nes iš tiesų visas tas woooow tėra sprogę oro burbulai.

Feisbuko prašalaičiui savo puslapį pristatyčiau kaip gana savotiško humoro gyvenimo būdo, stiliaus ir mados praktines apžvalgas.

Kaimo močiutėlei gal pakaktų parodyt kokį asociatyvinį paveiksliuką ir kikenant pakuždėti, jog tai – tiesiog kaimelio apkalbos.

Pasakyti ponui, jog eiti į oficialų renginį atsegtu kelnių užtrauktuku ir suglamžytu kostiumu, damai – jog jos speneliai tiesiog spokso per perregimą suknelę... jei tai yra patyčios, tuomet kas yra tiek mėnesių byrantis Gedimino kalnas su išvirtusiais viduriais?

Niujorkietis, manau, viską suprastų, jei užsiminčiau apie „Fashion Police“, tik šalia Joan Rivers dar pasodintume ir ispanų iliustratorių, dailininką, šaržuotoją ir šiaip juodojo humoro mėgėją Joan Cornellà.

Aišku, Pudeliukui dar labai toli iki šių grandų, tačiau bent jau kryptis yra aiški.

Kad už išgalvoto personažo dirba komanda – žinome, gal galite pasakyti, kiek jūsų ir kaip jūs pasiskirstę darbo laiką, žvaigždes, renginius? Kuo komandos nariai užsiima gyvenime, nes iš pirmo žvilgsnio infantiliškai dėliojamose mintyse apstu mados istorijos citatų, justi puikus politikos, kultūros išmanymas?

Komandoje nuolat – penki žmonės, trys iš jų – branduolys. „Selebričiai“ dirba stichiškai – šiuolaikinės technologijos leidžia bendroms idėjoms kilti net esant nutolus šimtus kilometrų vieniems nuo kitų, užsiimant savomis veiklomis – nuo drabužių kūrimo, knygų rašymo, įstatymų leidimo iki žmonių gydymo.

Komanda pakankamai jauna, keturiasdešimtmečių neskaičiuojanti, tačiau dar žinanti, kas buvo „Foje“, „Genys“, Brazauskas ir „Radioshow“. Gyvename normalius, sveikus, džiaugsmingus gyvenimus, kad ir ką skeptikai kalbėtų. Mūsų komandoje žmonės įvairių profesijų – nuo drabužių dizainerio, gydytojo iki filologo, kūrybinio verslo atstovo. Išsilavinimus turime (atsakyme šypsenėlę spaudžia Rožinis Pudelis).

Kaip iš viso kilo tokia idėja?

Ne paslaptis, kad žmonės mėgsta aptarti ne tik politikos, socialines aktualijas, kriminalus, tačiau ir pramogų pasaulį. Kadaise vien žurnaluose publikuojamos vakarėlių fotogalerijos persikėlė į socialinius tinklus, o tai leido žymiai lengviau ir dažniau jas peržiūrėti net tada, kai esi užsiėmęs kuo nors kitu. Taip kelių artimų bičiulių dalijimasis kandžiomis pastabomis bei susirašinėjimas vieną naktį virto į visiems prieinamą puslapį feisbuke ir, pačių autorių nuostabai, labai greitai ėmė rinkti auditoriją.

Kokią žinią savo veikla norite nusiųsti pasauliui? Ar manote, kad šiek tiek auklėjate visuomenę, atkreipiate dėmesį, skatinate kritinį mąstymą?

Rožinis Pudelis nėra nei mados ikona, nei stiliaus bažnyčia. Tai tik personažas, kuris turi savo nuomonę visais gyvenimo klausimais, net jei jais ir nėra kompetentingas pasisakyti. Jis taip gyvena, taip auklėtas šlepete, kartu išlepintas, tad net ir suprasdamas, jog tėra šuo, vis iškiauksi savo niekam neįdomią nuomonę.

Nesiekiame auklėti visuomenės, nesiekiame išmokyti nei gero skonio, nei etiketo, šie dalykai atsinešami iš šeimos, savų šaknų, aplinkos bei gyvenimo potyrių. Kaip kiekvienas turi teisę būti savitas, rengtis pagal savo pasaulio suvokimą ar galimybes, gyventi nepaisydamas jokių standartų ar lūkesčių, taip ir Pudelis turi teisę išsakyti pastabą, jei nusikalstama etiketui ar visuotinai priimtinoms viešumos įvaizdžio normoms. Esmė, kaip ta pastaba išsakoma. Ar grubiai, pažeminant dėl asmens ypatybių, kurių neįmanoma pakeisti (lytis, rasė, kūno sudėjimas, negalavimai ir pan.), ar kandžiai, bet nesistengiant įžeisti.

Labai dažnai puslapyje aptariamų žmonių apranga net nėra stilistiškai bloga, tačiau ji tiesiog kažką labai primena. Kadangi kūrėjų fantazija laki, jie su džiaugsmu pasidalija ir savo įžvalgomis.

Žinoma, žmonių įžeidumo suvokimas bei slenksčiai, savikritika, humoro lygis ar jo stilistika yra skirtingi, tačiau Rožinis Pudelis tikrai nėra piktybinis personažas. Ir kai jį kaltina patyčiomis... Pasakyti ponui, jog eiti į oficialų renginį atsegtu kelnių užtrauktuku ir suglamžytu kostiumu, damai – jog jos speneliai tiesiog spokso per perregimą suknelę... jei tai yra patyčios, tuomet kas yra tiek mėnesių byrantis Gedimino kalnas su išvirtusiais viduriais? Kas yra tai, kai aplink didžiąsias šalies ligonines padarytas mokamas parkavimas, o seneliai su vežimėliais keberiojasi iki gydymo įstaigų po porą kilometrų, nes pacientai nebeįleidžiami į ligoninių kiemus? Kai vienišos mamos, auginančios neįgalius vaikus, su biurokratija kovoja dėl dešimties nemokamų sauskelnių per mėnesį? Kai merginos, patyrusios garsaus asmens seksualinį priekabiavimą, turi šimtus kartų kartoti savo istorijas ir dar lieka kaltos, nes drįsta prabilti? Alkani XXI amžiaus vaikai ir visų pamiršti senjorai, kurių sriubai aukojame per gerumo akcijas? Čia, gerbiamieji, yra patyčios. Visa kita – tik nežymi gyvenimiška satyra.

Kaip, manote, jaučiasi žmogus, jūsų aplotas socialinėje erdvėje? O gal renkatės psichologiškai tvirtus, atsparius? Ar tiesa, kad žinomi žmonės patys atsiunčia savo pažįstamų nuotraukų?

Nerūšiuojame žmonių. Net ir labai stilingi, kuriems Pudelis jaučia simpatiją, retkarčiais patenka į jo akiratį. Tiems, kurie kažkada apsiverkė, nors labai sunku tuo patikėti, išduosiu paslaptį: beveik visi „Mama, žiūrėk, aš – Selebriti“ komandos nariai yra patekę į puslapio apžvalgas. Mūsų tokia pozicija – nebijome pakritikuoti ne tik kitų, tačiau ir savęs. Nežinau, ar kam nuo to palengvėjo (juokiasi). Pudelis nėra „FEMEN“ aktyvistė, neužpuola iš pasalų netikėtai. Daugelį puslapio įrašų po kiekvieno renginio galima net iš anksto nuspėti vos kartą peržiūrėjus nuotraukas.

Taip, žinomi žmonės, net nežinodami, kas slypi po Pudelio personažu, atsiunčia ir nuotraukų, ir pastebėjimų. Pudelis, netgi savo didžiai nuostabai, virtualiai susibičiuliavo su gausybe įdomių žmonių, su keliais jų bendravimą perkėlė ir į kasdienybę.

Pasitaiko, kad sulaukiame prašymų ištrinti įrašus. Anksčiau, net ilgai nediskutavę, prašymus įvykdydavome, dabar, komandoje atsiradus teisininkui, ne visada. Rožinis Pudelis turi erelio akis, vaiko rankas, šuns smegenis ir žmogaus širdį, tad tikrai įsiklauso ir į ją.

Ar yra žmonių, temų, kurių nevalia liesti? Ar yra susimovęs pats Rožinis Pudelis? Jei neklystu, kur kas daugiau žmonių perskaito jūsų įrašus, nei paspaudžia „patinka“. Spausti gal net šiek tiek pavojinga – aptarta tavo pažįstama paskui gali skausmingai ar pagiežingai reaguoti į tokį „palaikymą“?

Nevalia liesti besilaukiančių moterų, nepilnamečių, sergančių, akivaizdžiai sielvartaujančių asmenų. Čia jau mūsų puslapio garbės kodeksas.

Be abejo, ne visas šias situacijas galima įžvelgti iš nuotraukų, tada lieka remtis gandais. Tačiau yra pasitaikę atvejų, kai teko ištrinti įrašą, nes paaiškėjo, jog taikinyje – nepilnametis. Kartą labai sugėdino vienas skaitytojos komentaras – taip nuoširdžiai išbarė!

Paprastai komanda tariasi, tačiau ir mus ištinka pravalų (juokiasi). Stiliaus – taip pat. Net ne gėda to pripažinti.

O su tais patiktukais tai dažniausiai būna taip: jei visai „Selebričių“ komandai sutartinai atrodo, kad čia „oho, kaip gerai“, tai garantuotai publika neparodys didelio susidomėjimo. Na, o jei kyla vidinių ginčų, tada tas įrašas šimtais „like“ renka. Be abejo, labai svarbu, ir kada publikuota, ir kas tame įraše. Tautai reikia krūtų ir Grigaičio, tačiau Pudelis laikui bėgant tapo išrankesnis ir vien tik dėl „like’ų“ neberašo.

Ar Rožiniam Pudeliui nepasidaro bloga nuo pramogų pasaulio vakarėlių šurmulio? Jei taip, kas padeda atgauti pusiausvyrą?

Retokai, bet pasidaro. Tuomet meta į šalį išmanius įrenginius, išsijungia telefono garsą ir eina skaityti knygų. Keliauja. Rečiau, aišku, negu norėtų. Arba tiesiog dirba įprastus šuniškus darbus, nes ne viskas gyvenime yra vien tik „noriu“, kartais būna ir „reikia“.

Iš viso „Mama, žiūrėk, aš – Selebriti“ puslapis mums nėra nei prievolė, nei veikla, iš kurios gautume pajamas. Atvirkščiai, iš savo lėšų perkame fotogalerijų nuotraukas. Tad tai labiau hobis, o kas pavargsta nuo hobio?

Ar tikitės ateityje uždirbti iš savo rožinio sumanymo, ar tai – tik žaidimas?

Teoriškai idėjų ir galimybių būtų galima rasti, tačiau tam reiktų skirti labai daug laiko. Gal kada nors. O gal atsiras kažkas, kas pasiūlys mums kokią verslo idėją, kuriai negalėsime atsispirti. Buvo mintis pradėti verslą, bet mes geresni šnekėtojai nei verslautojai.

Kas pagal Rožinį Pudelį rengiasi geriausiai, stilingiausiai, šauniausiai Lietuvoje?

Vienareikšmiškai Alma Adamkienė – stiliaus ikona! Jau šviesaus atminimo aktorė Galina Dauguvietytė, taip pat stilistė Austėja Jablonskytė – ji taip žaviai flirtuoja stiliumi. Ramunė Piekautaitė visada atrodo puikiai, taip pat Izolda Gudelis, Karolina Meschino, AstaValentaitė.

Iš vaikinų – floristas Mantas Petruškevičius, žurnalistas Saugirdas Vaitulionis, renginių organizatorius Jogaila Morkūnas, rinkodaros specialistas Alkas Paltarokas, dizaineriai Lukas Juodis, Vytautas Budreckis. Patinka sceniniai Donato Montvydo stiliaus sprendimai, net jei ir esu jį apkiauksėjęs. Galėčiau dar daug vardinti, nes turime žymiai daugiau stilingų žmonių, nei galime įsivaizduoti. Dėl to tikrai labai džiugu.

Kodėl žmonės prastai, kvailai rengiasi – juk, regis, šiais laikais informacijos – vandenynas?

Nes apranga nėra vien tik drabužių klausimas. Tai ir kultūros, ir patirčių, ir socialinio statuso, ir emocinės būklės klausimas. Nebesistebiu niekuo, tikrai. Nors dar kartais mane ir išverčia iš klumpių vienas ar kitas stilistinis sprendimas, bet dažniau „alpstu“ tik dėl didesnio sceninio poveikio (šypsosi). Kartais idealų derinį gali sugadinti renginio vieta, oro sąlygos, pagaliau – nepasitikėjimas savimi. Ir iki šiol nuspręsti negaliu, kas geriau: būti nuobodžiai saugiam ar šizofreniškai drąsiam.

Ką su malonumu seka, su kuo draugauja Rožinis Pudelis socialiniuose tinkluose ir iš ko laukia naujienų?

Pudelis seka daugelį Lietuvos pramogų pasaulio žvaigždučių bei marginalų, politikus, Prezidentę, Gigi Hadid, Kardashianus, Rihanną, Melanią Trump, Madonną, Gwen Stefani, daugelį lietuvių bei pasaulio dizainerių, mados namų, popiežių, kelis režisierius, mados blogerius – Nicole Warne, Pernille Teisbaek, yra didis Amal Clooney fanas.

Šiaip Pudeliui privalu viską žinoti, tačiau jis šio informacijos egzamino, deja, gana dažnai neišlaiko. Ir, aišku, niekas nuo to nenumiršta.

Kurių Lietuvos dizainerių kūryba Rožiniam Pudeliui įdomiausia?

Dianos Paukštytės, „Más 924“, Juozo Statkevičiaus, Ramunės Piekautaitės. Patinka Kęsto Rimdžiaus kūriniai, prie jų tenka prisiliesti ir praktiškai, iš kiek mažiau žinomų – Liucija Kvašytė, Aistė Julita Pauliukevičiūtė, Katrina Knizikevičiūtė. Dar – atskiras pagyrimas Roberto Kalinkino džinsams. Kaip man patinka daryti reklamą, koks aš geras šuo! (Juokiasi.)

Kokį rūbą, aksesuarą Rožinis Pudelis sudegintų, kad niekas jo nesirinktų?

Naktinius, dėvimus kaip drabužius išeigai. Visus chalatėlius, pižamas. Visus. Nepaisant mados klyksmo. O visoms jų dėvėtojoms – viešųjų darbų.

Kur gyvenimo prasmė?

Instagrame? (Juokiasi.) Gyvenime. Šeimoje. Vienatvėje ir gausoje. Kūryboje. Ji visur. Bet tikrai ne drabužiuose.