Ieva Stasiulevičiūtė: sportas – kaip bėgimas nuo kalno avint aukštakulnius
Ievai Stasiulevičiūtei šie metai prasidėjo darbų sūkuryje. Ją galėjome stebėti vedančią „Eurovizijos“ nacionalinę dainų atranką, klausytis jos balso rytinėje radijo laidoje. Net ir gyvendama įtemptu grafiku, jauna moteris stengiasi surasti laiko mėgstamai veiklai – sportui. Sportas jai kaip bėgimas nuo kalno avint aukštakulnius – kai jau pradedi, negali sustoti.
Koks sportas teikia didžiausią malonumą?
Mano pasirinktos treniruotės labai priklauso nuo nuotaikos. Vieną dieną galiu nueiti į jogą, kitą dieną į bokso treniruotę. Tai turbūt daug pasako ir apie mano gyvenimo būdą. Jis yra pakankamai nenuspėjamas.
Kokioms treniruotėms teikiate pirmenybę – asmeninėms ar grupinėms?
Sportuodama aš turiu tam tikrus tikslus, kurių siekti man padeda treniruotės su asmeniniu treneriu. Tačiau kartais individualios treniruotės man pasidaro nuobodžios. Net ir treneris tai pastebi. Dėl to kartais įpilu šiek tiek žibalo į ugnį ir nueinu pasižmonėti į grupines treniruotes.
Taip pat pastebėjau, kad ir kokios blogos nuotaikos bebūčiau, kad ir kaip tą dieną norėtųsi savęs pagailėti ir su ledų porcija pasėdėti priešais televizorių, galiausiai nuėjus į sporto klubą viskas lyg savaime pasitaiso.
Kiek kartų per savaitę stengiatės sportuoti?
Man labai patinka programėlė telefone, parodanti, kiek kartų per savaitę ateini į treniruotę. Ji sužadina sveiką gėdos jausmą.
Prisipažinsiu, atsikėlusi ryte ne visada žinau, į kokią treniruotę norėsiu eiti vakare. Tačiau visada stengiuosi savaitinį fizinį krūvį paskirstyti protingai. Aš užsibrėžusi sau realų tikslą – sportuoti bent tris kartus per savaitę. Tačiau, jeigu tik pavyksta, stengiuosi klube apsilankyti ir dažniau. Man labai patinka programėlė telefone, parodanti, kiek kartų per savaitę ateini į treniruotę. Ji sužadina sveiką gėdos jausmą.
Tačiau mano gyvenime pasitaiko ir kraštutinumų: arba aš sportuoju nuolat, arba staiga sustoju. Tada jau reikia laiko, kad vėl prisiversčiau sportuoti. Sprendimas grįžti ateina labai natūraliai.
Ar lengvai randate pasiteisinimų, kodėl reiktų „nusiplauti“ nuo sporto?
Jeigu norėsi, pasiteisinimų nesportuoti gali surasti bet kada. Tiesą sakant, pastebiu, kad dabar, pagausėjus darbų, sportuoti pradėjau netgi daugiau. Galėčiau tai palyginti su bėgimu nuo aukšto kalno avint aukštakulnius. Kai pradedi, tai negali sustoti. Aš savo rytą pradedu darbu radijuje, eteriu nuo 7 val., po to darbas radijuje už eterio ribų, darbas biure, dar televizinis projektas, papildoma veikla, kurios visada atsiranda. Tačiau savo veikla niekada nesidangstau – jei labai nori, tai suderinti gali viską.
Kaip spėjate suderinti sportą ir darbą?
Manau, kad svarbiausia yra teisingai sudėlioti prioritetai. Jei sportas nebus sąrašo viršuje, tai ir neatrasi jam laiko. Sportas iš esmės įpareigoja per ilgai nenaktinėti, gerai maitintis. Šie dalykai padeda labai gerai susidėlioti dienos ritmą. Nesu iš tų žmonių, kuris pasportuoti galėtų nuvykti per pietų pertrauką. Aš taip tik išsimuščiau iš dienos ritmo. Darbo valandos yra skirtos darbui.
Kadangi klubas, kuriame lankausi, yra arti namų, tai aš mėgaujuosi net pačiu ėjimu į jį. Tai užtrunka lygiai dvi dainas. Šiais laikais mes tiek mažai laiko praleidžiame be automobilio. Vis tai sau primenu ir dėl to net lyjant ar sningant sportuoti einu pėsčiomis, o atėjusi jau būnu gerai apšilusi ir telieka persiauti sportinius batelius.