Iki pat pergalės A.Gelažninką lydėjusi žmona Emilija: „Dakaras šeimoje atsirado po mūsų pažinties“
Motociklininkas Arūnas Gelažninkas Dakaro lenktynių „vienišių“ įskaitoje sausio 15-ąją iškovojo čempiono vardą. Sportininką visą varžybų laiką ištikimai lydėjo ir palaikė jo žmona reklamos specialistė Emilija Gelažninkienė. Su Žmonės.lt sutikusi pasidalinti įspūdžiais Emilija šypsosi, kad šio sporto užkulisiuose – mažai romantikos.
„Tos dvi savaitės yra labai darbingos ir jokios romantikos čia tikrai nėra“, – portalui Žmonės.lt sako ji.
A.Gelažnikui vos iškovojus čempiono titulą, Emilija drauge su sportininku pasirodė ir ant Dakaro nugalėtojų pakylos – abu atvažiavo čempiono motociklu. Tiesa, pasimėgauti pergale tą dieną laiko nebuvo daug.
„Emocijos pačios geriausios, bet nebuvo kada tos pergalės paminėti. Iškart krovėmės daiktus namo“, – pasakoja Emilija.
Nors lenktynės trunka 12 dienų, Gelažninkų šeima Saudo Arabijoje praleido beveik tris savaites. E.Gelažninkienė atvirauja, kad per tą laiką neturėjo jokios galimybės aplankyti turistinių vietų.
Stengiuosi rodyti tą Dakaro tikrovę, kurios Arūnas pats neturėtų laiko paviešinti.
„Mes Saudo Arabijoje buvome nuo gruodžio 27 dienos, nes atvykus mums dar reikėjo karantinuotis. Kadangi pandemija, negalėjome niekur turistauti, keliavome iš bivako į bivaką, negalėjome nukrypti nuo trasos. O jei atvirai, tai ir neturėjome tam laiko“, – Dakaro užkulisius atskleidžia E.Gelažninkienė.
Į Dakarą sutuoktinį lydėjusi Emilija pasakoja, kad kol Arūnas lėkė savo motociklu, ji vykdavo į bivakus, kuriuose laukdavo sportininkų. Reklamos srityje dirbanti moteris šypsosi, kad ir čia nebuvo kada atsipūsti.
„Aš dirbu su rėmėjais, su socialiniais tinklais, todėl visur lydžiu Arūną, rodau socialiniuose tinkluose, ką jis veikia, kaip jam sekasi sportuoti. Stengiuosi rodyti tą Dakaro tikrovę, kurios Arūnas pats neturėtų laiko paviešinti. Šio ralio virtuvė yra vien sunkus darbas, pramogoms ar aktyviam bendravimui su fanais laiko nėra. Arūnas grįžta iš etapo lenktynių ir iškart turi tvarkyti savo motociklą, tad lieka laiko tik pavalgymui ir miegui“, – pasakoja ji.
E.Gelažninkienė į Dakaro ralį vyko jau antrą kartą. Moteris šypsosi, kad šįkart jos jau niekas nenustebino.
„Dakaro ralyje aš jau antrus metus, tai manęs beveik niekas nešokiravo. Galbūt maloniai nustebino tik tai, kad šiemet nebuvo taip šalta, – juokiasi ji. – O šiaip jau prie savo kasdienybės pripratau, žinau, ką turiu padaryti, ką turiu parodyti. To plano ir laikausi.“
Žiūrėkite Arūno Gelažninko apdovanojimo Dakare video:
Paklausta, ar nesunku dirbti kartu su vyru, kai aplink dėl varžybų tvyro tiek daug įtampos, E.Gelažninkienė atvirauja, kad visko būna, tačiau sunkumus perkopti padeda nuoširdūs pokalbiai.
„Šeimyninių santykių Dakare labai mažai. Arūnas ryte kimba prie savo darbų, aš prie savo, tada išsiskiriame, tada vėl susitinkame ir vėl kimbame į savo darbus. Tos dvi savaitės yra labai darbingos ir jokios romantikos čia nėra. Žinoma, išbandymų dirbant kartu pasitaiko, bet jų visada yra, nesvarbu, ar dirbi, ar nedirbi kartu. Manau, kad tokie iššūkiai kaip tik sustiprina santykius, nes pamatai visas žmogaus puses. O Dakare... mūsų tikslas yra bendras, o tai labiausiai ir padeda“, – šypsosi ji.
Pavojingose lenktynėse motociklu pergalę išplėšusio A.Gelažninko žmona pasakoja, kad stebint rungtyniaujantį sutuoktinį nerimauja, tačiau atkalbėti nuo dalyvavimo Dakare nebandė. Atvirkščiai – atrodo, kad net paskatino.
„Žmogaus niekas negali sustabdyti, jis pats sprendžia, ką daryti. Dakaras mūsų šeimoje atsirado po mudviejų pažinties. Atsitiko taip, kad dar tik pradėję draugauti, vieną dieną mes neturėjome ką veikti ir aš sakau: gal važiuokime į motociklų varžybas, pažiūrėsime, nes niekada nebuvau jų mačiusi. Mes nuvažiavome ir nuo tų varžybų viskas prasidėjo. Prasidėjo Dakaras ir jau treti metai tęsiasi. Džiaugiuosi, kad Arūnas yra laimingas, tad nebandžiau atkalbėti ar ką nors sakyti“, – pasakoja E.Gelažninkienė.
Pati tapo motociklininke
Dakaro „vienišių“ įskaitoje laurus nuskynusio A.Gelažninko žmona ir pati neseniai sėdo prie motociklo vairo. E.Gelažninkienė šypsosi, kad pirmojo karantino metu norėjosi laiką išnaudoti turiningai.
„Kadangi Arūno varžybos tąkart baigėsi ir turėjome daug laisvo laiko, pagalvojau, kad norėčiau išsilaikyti motociklininko teises. Pradėjau nuo svajonių apie pažymėjimą, bet po to pagalvojau, kad noriu turėti ir motociklą. Pradėjome važinėti trasose, išsilaikiau egzaminus. Dabar laisvalaikiu ir aš pavažinėju“, – pasakoja moteris.
Paklausta, gal ir pati svajoja ateityje išbandyti jėgas Dakare, Emilija nusijuokia: „Žmonės čia atvyksta patyrę, su ne vienų metų patirtimi, aš dar per trumpai mokausi. Nebūtų protinga, tad tokios svajonės tikrai neturiu.“
Po sudėtingų dviejų savaičių Emilija atvirauja svajojanti tik apie poilsį. Moteris pasakoja, kad kartu su vyru norėtų išvykti į saulėtus kraštus, tačiau kol kas dar nenusprendė, kur.
„Svajojame apie poilsį. Iš tiesų, mes apie jį galvojome dar prieš Dakarą, nes raliui ruoštis pradėjome kone prieš metus – turėjome ieškoti rėmėjų, dirbti su jais. Tas darbas yra labai įtemptas, trunkantis beveik visus metus“, – pasakoja E.Gelažninkienė.
+10