Stiprybės istorija: septynių vaikų motinos nepalaužė vyro savižudybė, autizmu sergantys vaikai ir milijoninės skolos
Didžiojoje Britanijoje gyvenančiai Vikie Shanks (56 m.) tai buvo visiškai įprasta diena. Sode jos dukra Lorie isteriškai verkė – ji jau visą valandą bandė pataikyti 20 nuoseklių metimų į netbolo krepšį. Ji buvo apsėsta šio žaidimo ir labai į jį susikoncentravusi, tačiau pataikyti jai išėjo tik 15 metimų. Vikie pakvietė dukrą valgyti, tačiau Lorie nenorėjo – tiksliau, ji negalėjo – apleisti savo misijos, nes tai nebuvo tik žaidimas: tai buvo kompulsija (kompulsyvumas – įkyrus, neįveikiamas noras ką nors veikti, dažniausiai sąmonės kontrolei nepasiduodantis, – red.).
Prisijunkite prie daugiau kaip 71 tūkst. „Ji“ gerbėjų – tapkite grupės nariu „Facebook“ tinkle, paspaudę „Patinka“.
Tuo tarpu namo viduje kita Vikie dukra 9-erių Nikita atrodė lyg būtų apsėsta maniakinės energijos – ji sukiojosi aplink mosuodama rankomis. Vikie bandė ją nuraminti, tačiau Nikita nepasidavė, ji pradėjo spardytis ir mušti savo motiną.
Ant šalia esančios sofos vyriausioji Vikie dukra Jamie ginčijosi su dviem jaunesnėmis seserimis dėl to, ką derėtų žiūrėti per televizorių – trejetukas, atrodė, tuoj rimtai susipyks...
Vikie giliai įkvėpė, atsistojo ir nuėjo į virtuvę, tada prasidėjo dar viena drama. Į virtuvę atėjęs jos sūnus Osbornas pareiškė, kad ji nupirko ne tos rūšies pomidorų pastą. Osbornui šis nereikšmingas įvykis tapo tikra tragedija, mat gyvenimo pastovumą ir nuspėjamumą vertinančiam vaikui bet kokie rutinos pokyčiai sukeldavo isteriją.
„Atsimenu, tą kartą aš pasijutau siaubingai pervargusi, man norėjosi išbėgti į sodą už namo, iškelti į dangų rankas ir garsiai garsiai surikti. Tačiau mano vaikai turi tik mane, todėl privalėjau susiimti. Man visi sako, kad privalau būti stipri, ir aš manau, kad emociškai aš tikrai tokia esu. Mano gyvenimas nėra lengvas, tačiau aš visuomet koncentruojuosi ne į problemas, o į jų sprendimo būdus. Žinoma, man visuomet padeda ir juokas“, – portalui „The Dailymail“ pasakoja Vikie Shanks.
Iš tiesų sunku net ir įsivaizduoti, kiek daug gyvenimo išbandymų teko patirti septynių vaikų motinai Vikie Shanks. 2007-aisiais jos vyras Paulas nusižudė ir nuo to laiko ji viena augino savo septynis labai mylimus, bet nepaprastai daug dėmesio reikalaujančius vaikus – šešias dukteris: Jamie (23 m.), Kacie (20 m.), 19-metes dvynes Lorie ir Mirie, Nikitą (17 m.), Pippą (13 m.) ir vienintelį sūnų – Osborną (15 m.).
Vienai rūpintis septyniais vaikais jau ir taip nėra lengva, tačiau šią užduotį dar labiau apsunkino ir tai, kad šeši jos vaikai serga autizmu, du – cerebriniu paralyžiumi, o vienintelė jos 20-metė dukra Kacie, kuri nėra autistė, serga disleksija.
Galėtumėte pamanyti, kad Vikie pečius tiesiog prispaudė atsakomybių našta, tačiau kiek klystumėte. Nuo septynių vaikų motinos veido šypsena niekuomet nedingsta, o vaikais ji visuomet rūpinasi su didžiule meile.
Nikitai, Lorie, Osbornui ir Pippai autizmas buvo diagnozuotas, kai jie sulaukė ketverių. Osbornui ir Pippai buvo diagnozuotas ir cerebrinis paralyžius, kuris paveikė jų sugebėjimą vaikščioti.
Sunkiausia autizmo forma ir elgesio sutrikimai pripažinti Nikitai – ji dažnai pradeda elgtis nekontroliuojamai ir netgi agresyviai. Nepaisant to, 17-metė mergina, padedama mamos, su motinos pagalba baigė specialų koledžą, kur ji studijavo dramą.
Vikie nepaprastai džiaugiasi savo dukros Nikitos pokyčiais, mat jos elgesys anksčiau būdavo kur kas blogesnis.
„Anksčiau ją ištikdavo tokie stiprūs pykčio priepuoliai, kad ji aukštyn kojomis apversdavo visus namus, dažnai mane mušdavo ir spardydavo, atsimenu, tuomet net nespėdavau išsigydyti mėlynių. Ji buvo kupina pykčio, o man buvo nepaprastai skaudu, kad negaliu jai padėti“, – apie sunkią dukros būklę vaikystėje pasakojo Vikie.
Sulaukusi paauglystės Nikita pasikeitė – ji galiausiai išmoko susivaldyti ir, studijuodama dramą, nusprendė sekti savo trijų seserų (Jamie, kuri nusifilmavo nepriklausomame filme, Lorie, kuri dirba teatre, ir Mirie, kuri yra kvalifikuota dramos mokytoja) pėdomis.
Nors Vikie gyvenimas yra kupinas motinystės rūpesčių, ji randa laiko ir savo pomėgiams. Septynių vaikų motina parašė knygą apie savo sudėtingą gyvenimą, o šiuo metu vadovauja autizmu sergančių vaikų paramos grupei.
Šeima išties daug prisikentėjo, tačiau 2007-aisiais juos sukrėtė dar viena tragedija – būdamas 51-erių jos vyras Paulas nusižudė. Tuomet Vikie ir jos vaikams teko susitaikyti ne tik su mylimo vyro ir tėvo mirtimi, bet ir su tuo, kad jis atėmė sau gyvybę.
„Paulą ilgai kamavo depresija ir jau keletą metų jis kentėjo nuo nuotaikos pokyčių. Atsisveikinti su savo gyvenimu jis nusprendė persipjaudamas riešus ir gerklę, vyras mirtinai nukraujavo. Policija Paulo lavoną rado miške, visai netoliese nuo namų. Mane tuomet apėmė didžiulis siaubas – net neįsivaizdavau, kaip aš sugebėsiu gyventi toliau“, – apie vyro netektį pasakojo Vikie.
Septynių vaikų mama liko viena, negana to, vyras jai paliko milijono svarų sterlingų skolą. Nors didžioji dalis vyro skolų buvo nurašyta, Vikie vis tiek turėjo susitvarkyti su vyro paliktu finansiniu chaosu.
„Mano gyvenimas nėra lengvas, tačiau aš visuomet koncentruojuosi ne į problemas, o į jų sprendimo būdus. Žinoma, man visuomet padeda ir juokas“, – pasakoja Vikie Shanks.
„Kol vyras buvo gyvas, mes turėjome savo verslą – teikdavome pramogas ir žaidimus įvairioms konferencijoms, parodoms ir verslo susitikimams. Vieną savaitę, jau po vyro mirties, man vaikus reikėjo nuvežti į 18 vizitų pas įvairius gydytojus ir dar tuo pat metu aš turėjau rūpintis mūsų verslu. Tuo metu mano gyvenimas buvo toks suorganizuotas, kad priminė kariuomenę, kai kuriomis naktimis aš net neturėdavau laiko miegui. Ir štai 2008-aisiais mano organizmas išseko. Gydytojas norėjo, kad pagulėčiau ligoninėje ir pailsėčiau, tačiau aš negalėjau to daryti, žinojau, kad tai traumuos mano vaikus“, – prisimena Vikie.
Atrodytų nepaprasta, kad praleista popietė su šeima, kurioje yra tiek daug sveikatos problemų, gali kelti nuotaiką, bet Vikie džiaugiasi kiekviena akimirka.
„Šiuo metu visi mano vaikai mokosi suprasti pasaulį ir jame gyventi. Jie patiria didžiulę ir nuolatinę įtampą, bet jie moka su ja susitvarkyti. Autizmas turi daug pozityvių aspektų – juo sergantys vaikai visiškai atsiduoda ir susitelkia į kokią nors vieną užduotį ir stengiasi ją atlikti visiškai tobulai. Mane liūdina tokie tėvai, kurie plūsta ašaromis vos sužinoję, kad jų vaikas serga autizmu. Aš jiems tuomet tiesiog noriu pasakyti, kad vilties prarasti jokiu būdu negalima. Galiu jiems patarti iš savo patirties – nors mano gyvenimo kelias buvo tikrai sunkus, aš nekeisčiau nė menkiausio dalyko, nes ši kelionė man buvo tikrai magiška“, – tikina optimizmo nestokojanti Vikie Shanks.