Ilgaamžiškumo panacėja – ar įmanoma sulėtinti ląstelių amžėjimą?
Visais laikais žmonės įvairiais būdais bandė sulėtinti senėjimą ir atrasti amžinos jaunystės paslaptį. Šiuo metu susidomėjimas, kaip nugyventi kuo ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą, yra dar labiau išaugęs. Ilgaamžiškumas, sveikatinimas – populiarūs paieškų sistemų raktažodžiai, sufleruojantys, kad siekiame dar ilgesnio, geresnės kokybės gyvenimo, tačiau kaip nepasiklysti tarp faktų ir tiesiog sparnuotų frazių?
Novatoriškos, plačiai reklamuojamos sveikatinimosi tendencijos dažnai yra ne iš piršto laužtos. Kol vienos pristabdo ląstelių senėjimo procesus, kitos gerina pažintines funkcijas ar net atitolina lėtinių ligų atsiradimą. Nepaisant to, svarbu į bet kurią iš šių praktikų žiūrėti tiesiog kaip į įrankius, kurių nei vienas nėra idealus, tačiau tam tikrais atvejais gali būti iš tiesų veiksmingas. Svarbu sugebėti atskirti pelus nuo grūdų, remtis patikima, mokslu grįsta informacija, o pirmiausiai – būti susipažinus su amžėjimo sąvoka apskritai.
Taigi, kas iš tiesų labiausiai veikia amžėjimo procesus, kokie reikšmingi pokyčiai vyksta žmogaus organizme nuo 30 metų ir kaip atsirinkti maisto papildus, kurių pasiūla šiuo metu – ypač gausi.
Kai žmogaus biologinis laikrodis prasilenkia su kalendoriniu...
Amžėjimas – natūralus fiziologinis procesas. Sulaukę 20-25 metų išgyvename tam tikrą stabilumo etapą, o apie trisdešimtuosius metus organizmo funkcijos ima silpnėti. Gydytojas genetikas, prof. dr. Danielius Serapinas teigia, kad intensyviausiai senėjimas pradeda reikštis nuo 35 metų amžiaus.
„Vykstant senėjimo procesams, pirmiausia nusilpsta ląstelių mitochondrijos, jos generuoja ląstelėms energiją. Taip pat lėčiau vyksta autofagija – ląstelių apsivalymas nuo toksinių ir kitų nereikalingų medžiagų. Trumpėja ir telomerai, kurie saugo chromosomas nuo suirimo“, – paaiškina profesorius.
Šie bei kiti procesai lemia, kad ląstelių funkcijos ir struktūra senstant tampa ne tokios tobulos, kaip buvo aštuoniolikos ar dvidešimties metų. Žmogaus organizmo susidėvėjimo lygmuo dėl senatvinių pokyčių yra nulemiamas biologinio laikrodžio, kuris „įsijungia“ iš karto po žmogaus gimimo.
„Kartais žmogaus biologinis laikrodis prasilenkia su kalendoriniu – žmogaus pase įrašytu amžiumi – net penkiolikos metų skirtumu“, – teigia genetikas. Pavyzdžiui, žmogus gali būti trisdešimties metų, tačiau jo biologinis laikrodis gali atitikti keturiasdešimtmečio ar penkiasdešimtmečio fiziologiją ir susidėvėjimo lygį.
Sveikos gyvensenos įpročiai – pagrindas
Kiekvienas senstame savo tempu, tad labai svarbu žinoti, kas gi tą tempą lemia. Nors genai turi įtakos, kur kas įtakingesni yra mūsų gyvenimo įpročiai (būtent juos neretai ir paveldime iš savo senelių ir tėvų), aplinka, kurioje gyvename, žalingi įpročiai, mitybos ypatumai, fizinio aktyvumo lygis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvensenos medicinos ekspertas, gyvensenos medicinos kompetencijų pradininkas Lietuvoje dr. Tomas Vaičiūnas teigia, kad nuo gyvensenos pasirinkimų priklauso iki 70 proc. sveikatos būklės. LSMU lektoriaus teigimu, pirmiausia dėmesys turėtų krypti į geros psichoemocinės būsenos palaikymą. Nuo jos priklauso, kaip sėkmingai gebame reaguoti, priimti ir susidoroti su kasdieniais gyvenimo iššūkiais, formuojame atsparumą išoriniams dirgikliams.
Šiai minčiai pritaria ir prof. dr. D. Serapinas, kurio manymu, žmogui, norinčiam kuo ilgiau išlaikyti jaunatviškumą ir energingumą, svarbu stebėti emocijas, pažinti save.
„Kartais žmonės iš inercijos priima sprendimus, nesusimąstydami, ar tai juos veikia teigiamai, ar kaip tik žaloja psichiką. Svarbu būti pastabiems savo emocijoms ir pagal galimybes rinktis tiek vietas, kuriose leidžiame laiką, tiek žmones, su kuriais bendraujame“, – tikina medikas.
D.Serapino teigimu, psichologinis komfortas yra geriausia investicija į vidinius resursus ir biologinio laikrodžio tiksėjimo sulėtinimą. Be tinkamos psichoemocinės būsenos palaikymo, svarbus ir fizinis aktyvumas, kuris ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą. Per dieną žmogui rekomenduojama judėti bent 30–45 minutes nesustojamu ritmu.
„Tai nebūtinai turi būti sporto klubai ar specializuotos sporto programos. Didžiausias ilgaamžiškumas stebimas tose šalyse, kur kultūriškai žmonės kasdien užsiima bet kokio tipo nepertraukiamu fiziniu krūviu“, – teigia dr. T.Vaičiūnas.
Taip pat visi mitybos aspektai yra susiję su ilgalaike sveikata ir ilgaamžiškumu. Moksliniai tyrimai rodo, jog tinkamai maitindamiesi galime paveikti senėjimo procesą ir sumažinti lėtinių ligų riziką.
„Žvelgiant į mėlynųjų zonų kontingentą, kur gyvena daugiausiai ilgaamžių, jų mityboje vyrauja pilnos struktūros augalinis maistas. Ne veganizmas, vegetarizmas ar kitos augalinės mitybos atmainos, o mityba, kurioje dominuoja neperdirbti, nerafinuoti vaisiai, daržovės, sėklos, riešutai, pilnagrūdės grūdinės kultūros, ankštiniai ir jų gaminiai“, – teigia dr. T.Vaičiūnas.
Amžėjimo lėtinimui – ir papildai
Ir nors viskas prasideda nuo sveikos gyvensenos, papildomai turime gauti medžiagų, kurios padėtų palaikyti ne tik energiją, bet ir išlaikytų elastingą, drėgmės prisotintą odą. Šiuo atveju puikus pasirinkimas yra kokybiški maisto papildai, kurie užtikrina organizmui būtinų medžiagų pasisavinimą.
Maisto papildai gali prisidėti tiek prie fizinės, tiek psichinės formos bei bendros savijautos gerinimo, gyvybingumo, jėgų ir energijos atsiradimo. Jie kartu su kitomis sveikatinimo priemonėmis gali padėti sustiprinti sveikatą bei pagerinti išvaizdą, tačiau jų pasirinkimas turi būti tikslingas, apgalvotas.
Kadangi, maisto papildų pasirinkimas vaistinių lentynose ir internete yra begalinis, tiek kainų, tiek sudėčių atžvilgiais, svarbu atkreipti dėmesį į jų gamybos technologiją, naudojamas medžiagas ir jų formas. Maisto papildai turi būti sertifikuoti, jų sudėtyje turi būti aiškiai nurodyti teiginiai, kokios sudedamosios dalys ir ką konkrečiai padeda palaikyti.
Turi būti aiškiai nurodyta, ar papildai skirti palaikyti energiją, lytinį potraukį, psichologinei būklei, miegui, odai. Svarbu pasidomėti, kur gaminami papildai, kokiomis sąlygomis jie kurti, kokios veikliosios medžiagos ir visa sudėtis.
Ilgaamžiškumui naudingos veikliosios medžiagos
Prof. dr. D.Serapino teigimu, svarbu suprasti, kad žmogaus organizme niekas neveikia kaip atskira grandis. Jei gausiai vartosime sočiuosius riebalus, perdirbtus mėsos produktus, rafinuotus miltus ir paprastuosius angliavandenius – papildai turės tik labai laikiną efektą. Tačiau renkantis papildus, reiktų atkreipti dėmesį į juose esančias veikliąsias medžiagas.
Pagrindinės 5 priežastys, skatinančios ląstelių senėjimą yra oksidacinė pažaida, glikacija, lėtiniai uždegimai, telomerų trumpėjimas ir imuninės sistemos nusilpimas.
Cinkas ir selenas padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos ir padeda palaikyti normalią angliavandenių apykaitą. Cinkas padeda palaikyti normalią rūgštinę-bazinę apykaitą bei normalią DNR sintezę ir atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese.
Chromas padeda palaikyti normalią gliukozės koncentraciją kraujyje. Vitaminas B6 padeda palaikyti normalią baltymų ir glikogeno apykaitą. Vitaminas C padeda palaikyti kolageno, reikalingo normaliai odos būklei, susidarymą.
Fosforas padeda palaikyti normalią ląstelių membranų funkciją ir energijos apykaitą. Paprastųjų portulakų ekstraktas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Mėlynių ekstraktas padeda palaikyti normalią plaukų ir nagų būklę. Paprastųjų raudonėlių ir rasuvažiedžių ežiuolių ekstraktas padeda palaikyti normalią imuninės sistemos būklę ir organizmo apsaugą. Kininių ženšenių šaknų ekstraktas padeda palaikyti normalią lytinę funkciją ir energingumą. Dviskiaučių ginkmedžių lapų ekstraktas padeda palaikyti normalią kraujotaką.
Naujos kartos „NoAGE“ preparatuose atidžiai parinkti augaliniai ingredientai ir saugios sudėtinės dalys atitinka visus sertifikuoto, kokybiško gaminio aspektus. Kompleksinio poveikio biomedicininis produktas „NoAGE“ nuo įprastinių papildų skiriasi savo epigenetiniu poveikiu.
Epigenetika (iš graikų kalbos „epi“ – virš) – tai procesas, kai dėl aplinkos veiksnių poveikio įvyksta ląstelės DNR pokyčiai. Veikiant išorės veiksniams DNR grandinė modifikuojama ir genai gali būti aktyvinami arba slopinami. Pakitusi genetinių baltymų gamyba daro įtaką ląstelės aktyvumui bei gali sukelti DNR mutacijas.
Senėjant organizmui, epigenetinis poveikis ryškėja, atsiranda genetinės medžiagos nestabilumas ir sutrinka ląstelių baltymų sintezė. Galiausiai ląstelės pakinta negrįžtamai ir šie pakitimai gali būti perduodami ateities kartoms.
„NoAGE“ – tai plačios sudėties epigenetinis produktas, sukurtas padėti sulėtinti pagrindinius amžėjimo procesus. Tai pirmasis produktas Lietuvoje, gavęs epigenetinę klasifikaciją.
Buvo atliktas penkiolikos savaičių klinikinis „NoAGE“ tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad vartojant šį preparatą sumažėja odos raudonis, raukšlių gilumas, padidėja odos stangrumas, sumažėja uždegiminiai procesai, kurie gali paskatinti, pavyzdžiui, odos pleiskanojimą. Iš subjektyvių „NoAGE“ vartotojų atsiliepimų fiksuojamas padidėjęs energijos lygis, odos drėgnumas, libido padidėjimas.
Susipažinti su „NoAGE“ galite apsilankę oficialioje svetainėje: https://www.noage-official.lt/
Svarbu atsiminti, kad maisto papildas nėra maisto pakaitalas ir negali pakeisti visavertės mitybos.