Impulsyvūs pirkiniai: kodėl perkame neracionaliai ir kaip su tuo kovoti?

Kartais tai, kodėl mėnesio gale pinigų mums lieka nedaug ar visai nebelieka, priklauso visai ne nuo uždarbio dydžio, o nuo įpročių, kaip planuojame savo biudžetą. Impulsyvus, neracionalus prekių pirkimas – dažna problema, su kuria susiduria uždirbantys ir daugiau, ir mažiau. Ką žinome apie impulsyvius pirkimus ir kaip jų išvengti?

Tarp priežasčių – ir liūdesys

Psichologė Vilma Andrijauskaitė išskiria tris priežasčių grupes, dėl kurių apsiperkame impulsyviai: tai mūsų pačių savybės, situaciniai veiksniai ir išorinės priežastys.

„Mes skiriamės sugebėjimu kontroliuoti savo impulsus, emocijas, norus. Vieni iš mūsų gali atsispirti momentinei pagundai ir juos žmonės linkę apibūdinti kaip valingus, racionalius, atkaklius. Kiti iš mūsų kilusį poreikį ar norą tenkina tuojau pat – spontaniškai, emocionaliai, negalvodami apie pasekmes. Psichologai šią žmonių savybę apibrėžia kaip savikontrolę. Labiau į impulsyvų pirkimą yra linkę mažą savikontrolę turintys žmonės“, – pasakoja psichologė.

Visgi turint prastesnę savikontrolę nosies nukabinti nereikėtų – anot V.Andrijauskaitės, šią savybę galima ugdyti, nes impulsyvumas nėra mums įgimtas ar savaime užkoduotas. Impulsyvius pirkinius, kaip atskleidžia psichologė, gali lemti ir kitos priežastys – tarkim, situacija, kurioje esame.

„Esame ramūs ar nusiminę? Buvo bloga diena, o už lango dargana ir lyja? Norime valgyti, o gal seniai negėrėme skanios kavos? Kažkas supykdė, o gal konkrečiai trūksta įrenginio, priedo, priemonės ir būtent, todėl negalime baigti to, ką pradėjome? Nuo esamos nuotaikos ir savijautos priklausys tai, kiek daug ir ko impulsyviai prisipirksime“, – sako ji.

Žinoma, ji siūlo nepamiršti ir tokios priežasties, kaip rinkodaros profesionalai, kurių indėlis ypač jaučiamas apsipirkinėjant internetu.

„Visų pirma, internetu pirkti lengva ir paprasta. Visų antra, internetinės pardavimo platformos naudoja įvairias pirkimo skatinimo priemones: tai kitų pirkėjų, įsigijusių produktą, rekomendacijos, panašių, su perkamu produktu glaudžiai susijusių prekių siūlymas, rekomendacija įsigyti pranašesnį, geresnėmis savybėmis ar didesniu funkcionalumu, geresne kokybe pasižymintį ir brangesnį produktą, nemokamas pristatymas ar pasiūlymas, įsigijus prekių už tam tikrą sumą, gauti daugiau, pasiūlymai tiesiai į el. pašto dėžutę, mobilų telefoną ar socialinius tinklus, nemokami eurai ir pan.“, – vardija V.Andrijauskaitė.

Su virtualiais pinigais atsisveikiname lengviau

Neplanuotas išlaidas internete gali nulemti ne tik platformų patogumas (kad iki parduotuvių važiuoti ar stovėti jų eilėse visai nereikia), bet ir tai, jog ten leidžiame virtualius pinigus, kas emociškai yra lengviau, atskleidžia psichologė.

„Pardavimo platformos stengiasi, kad pirkėjui būtų kuo patogiau ir maloniau: pateikiamas pilnas produkto ar prekės aprašymas, atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, kitų pirkėjų rekomendacijos, panašūs ar susiję produktai, promo nuolaidos, kuo paprastesnis prekės įsigijimo algoritmas.

Pirkimas visuomet susijęs su maloniomis emocijomis. Kadangi impulsyviai perkantys žmonės mažiau linkę galvoti apie pasekmes, jiems sunkiau susieti pinigų trūkumą mėnesio gale su įsigytu neapgalvotų prekių kiekiu“, – sako psichologė.

Kaip save kontroliuoti?

Kaip ir kitų patogių žmonijos išradimų, impulsyvaus pirkimo internetu, deja, išvengti nepavyks. Tačiau galime išmokti jį suprasti ir valdyti, mano V.Andrijauskaitė.

„Jeigu esate spontaniškas ir emocionalus žmogus, greičiausiai prisipirksite ir to, ko jums nereikia. Žinokite šią savo būdo savybę ir prieš dėdami prekę į krepšelį pagalvokite du kartus. Be to, apsispirkinėkite tuomet, kai esate ramus, sotus ir laimingas. Tikėtina, kad neapgalvotų pirkinių bus mažiau. Žinokite, kokias pirkimo skatinimo priemones taiko internetinės parduotuvės. Suprasdami jas ir tai, kokį poveikį jos daro, pirksite sąmoningiau“, – problemos sprendimo būdus vardija pašnekovė.

Ji taip pat pataria, gavus atlyginimą ar kitas pajamas, atsidėti pinigų būtinosioms išlaidoms. Ši suma internetinio apsipirkimo metu neturėtų būti liečiama.

O ką daryti, jeigu nežinote, ar ši prekė jums išties reikalinga? Pagelbėti gali… laikas: „Kadangi impulsyvus pirkimas yra momentinis, nulemtas spontaniško noro, paprasčiausias būdas išsiaiškinti, ar jums to reikia – palikti laiko tarpą tarp ketinimo pirkti ir pirkimo veiksmo. Jeigu po savaitės ar mėnesio jausite, kad konkrečios prekės tikrai reikia, tuomet greičiausiai ji jums būtina.“

Vis dėlto bene didžiausia kliūtis racionaliam apsipirkimui gali būti paprasčiausia valios stoka. Nors teoriškai suprantame, kad impulsyvus apsipirkimas gerų rezultatų neatneš, tenka ieškoti būdų, kaip atsispirti pagundoms.

„Galbūt jums tiks išankstinis apgalvojimas, kokią sumą pinigų norite išleisti. Gal iš anksto susidarytas pirkinių sąrašas ar įsigyti daiktai, kurie guli nenaudojami, pinigų trūkumas būtinoms išlaidoms?

Beje, populiarus tyrimas su vaikais, kuriems buvo duota po zefyrą ir pasakyta, kad jie gaus antrą, jei sulauks, kol grįš suaugęs žmogus, arba gali suvalgyti zefyrą tuoj pat, parodė, kad tie vaikai, kurie turėjo valios sulaukti, gyvenime buvo sėkmingesni ir daugiau pasiekę suaugusieji. Valia yra ugdoma“, – užbaigia pašnekovė.

Turinį inicijuoja – mažmeninės prekybos tinklas „Rimi“.