„Aš nebijau laiko, savo metų – man gerai taip, kaip yra. Neapleidžiu nei savo kūno, nei sielos ir dar pasimėgauju tuo procesu“, – su šypsena portalui Žmonės.lt sako grupės „69 Danguje“ narė Ingrida Martinkėnaitė, rugsėjo 15-ąją paminėjusi 45-erių metų jubiliejų. Bijoti jai tikrai nėra ko: dabar moteris – kur kas išmintingesnė ir brandesnė, nei buvo prieš dvidešimtmetį, o jėgų ir galimybių siekti maksimumo vis dar į valias.
Vis tik Ingrida Martinkėnaitė tikina – gyvenime ne ką mažiau svarbu išlaikyti balansą. Šiuo metu ji vis dar įsisukusi į darbų sūkurį, kurie jos neapleido ir gimimo dieną. Apie tai, kodėl darbas – geriausias gimtadienio scenarijus, kas jai padeda pasiekti harmoniją ir kokių siekių turi ateityje – portalo Žmonės.lt interviu.
Ingrida, jūsų gimtadienis yra rudens pradžioje, po vasaros – didžiojo muzikos ir pramogų pasaulio atstovų darbymečio. Koks buvo pastarasis jūsų sezonas?
Jis buvo labai intensyvus, šis rugsėjis taip pat yra labai darbingas. Tuo džiaugiuosi, tačiau vasaros gale tampu tarsi citrina, iš kurios išspaustos sultys – mano darbe reikia dalintis emocijomis, energija. Rugsėjį norisi poilsio, ramybės ir susitelkimo į save. Kadangi ne pirmus metus esame scenoje, žinome, kaip atsigauti. Kiekviena turi savų būdų.
Kaip geriausiai atsigaunate, pailsite jūs?
Esu intravertė, tad norėdama pamaitinti mintis, sielą ir kūną, turiu pabūti viena, susitelkti į save ir savo mėgstamas veiklas. Idealus variantas būtų pamiegoti, bet auginant vaikus nelabai pavyksta (juokiasi). Taip pat norisi pasportuoti, būtinai – pabėgioti, užsiimti joga, meditacija, niekur neskubant praleisti popietę su arbata, gera knyga, pasilepinti SPA procedūromis. Svarbu susirinkti mintis į vietą, kad ne tik fejerverkai ten būtų, bet ir šis tas daugiau. Žinoma, tam reikia laiko.
Ar tokios būsenos norėjosi galvoti apie gimimo dienos šventę? Kokiomis nuotaikomis ją pasitikote?
Aš ne iš tų žmonių, kurie mėgtų savo gimtadienį. Man tai – eilinė diena, tad būna truputį keista ir perdėta, kai ją švenčia visa apylinkė. Iki šiol neina su tuo susidraugauti, todėl savo gimimo dieną švenčiu labai retai – tai dariau galbūt tik kartą. Per gimtadienį, kaip ir per visas šventes, aš labai mėgstu arba dirbti – dieną pabūti su šeima, tada važiuoti į darbus, arba pabėgti kažkur pakeliauti, jei turiu kelias laisvas dienas. Šiemet dirbau – žinojau, kur švęsiu ir ką rengsiuosi, tad nebuvo jokių problemų.
Aišku, smagu, kai gimimo dieną sulaukiu skambučių iš šeimos narių, artimiausių draugų, sveikinimų socialiniuose tinkluose. Tai daug ką reiškia – tikiu, kad tie geri žodžiai gali atnešti ir apčiuopiamą naudą.
Ne vieną žmogų prieš gimimo dieną apninka egzistencinės mintys apie laiką, gyvenimo tikslus, pasiekimus ir prasmę. Ar esate iš tų žmonių?
Tokios mintys manęs nepalieka visus metus, nedarau tarpų (juokiasi). Egzistencinius klausimus apmąstau beveik kasdien bėgiodama. Valanda laiko su savimi man – kaip meditacija, kai nenaršai internete, nesprendi reikalų kompiuteriu, nesiruoši koncertui, nesirūpini vaikais ar namų ruoša. Pabuvimas su savimi ne tik per gimtadienį, manau, duoda daugiau naudos. Be to, kartais tam tikri įvykiai paskatina kažką apmąstyti ir nenukelsi to į gimtadienį.
Nepaisant to, gimtadienis – nebloga proga įvertinti prabėgusius metus. Kokie buvo pastarieji?
Beveik visi mano metai būna kaip kažkokios karuselės – arba tos, kurios tiesiog gretai sukasi, arba linksmieji kalneliai (juokiasi). Pastarieji buvo panašesni į kalnelius, kai gyvenimas lekia, o tu vos spėji bėgti iš paskos su visais savo reikalais, mintimis ir buitimi.
Vis tik tai buvo įdomesni metai, pažėrę daugiau iššūkių sau. Jų nestigo profesinėje veikloje – šiek tiek išbandžiau save organizuojant grupės koncertus, renginius. Taip pat išleidome klipą, ko jau daugybę metų nedarėme – pridėjau ranką prie jo prodiusavimo. Buvo labai smagu matyti rezultatą, nors norėdama įvykdyti šiuos projektus aukojau savo sveikatą, miegą, laisvalaikį, laiką su šeima. Vis tik, kai užsibrėži daugiau tikslų, užduočių, daugiau ir padarai.
Nusikelkime 10, 20 metų atgal. Kaip per tuos metus pasikeitėte, kokių gyvenimiškų pamokų įgijote?
Labai pasikeičiau. Kai pagalvoju, kokia buvau prieš 20 metų, tai atrodome kaip du skirtingi žmonės. Aš net neįsivaizduoju, kaip galima likti tokiu pačiu žmogumi, būti toje pačioje vietoje – juk kiekviena perskaityta knyga, nauja pažintis ir visa kita keičia gyvenimą ir požiūrį į jį. Bręstant protingėjam, didėja mūsų patirtis ir manau, kad tai yra gerai. Jeigu tu nesikeiti kartu su laiku, nedarai išvadų ir nepasimokai iš savo klaidų, tada veltui tas tavo gyvenimas.
Manau, kad kiekvienais metais keičiantis einame tobulumo, geresnio savęs link. Aš dirbu su savimi – pasidomiu ir pritaikau tai, kas pagerintų mano gyvenimo kokybę: po ilgos pertraukos pradedu sportuoti, patobulinu mitybą, atrandu naujų vėjų ir idėjų. Kiekvieną dieną galime rasti, iš ko pasimokyti, ką panaudoti kaip įkvėpimą savo ateities planams, koncentruotis į geresnius dalykus ir pamiršti, paleisti praeitį.
Atrodo, kad noras sustabdyti ar atsukti laiką atgal jums svetimas.
Kaip gali norėti grįžti atgal, kai buvai kvailutė, jaunutė? Jaunystės išvaizdą gal norėtųsi išlaikyti, tačiau mentalinio progreso nesinorėtų stabdyti. Norisi eiti į priekį ir dideliais žingsniais, tik kad laiko būtų daugiau – ne 24, o 48 valandos dienoje, 10 dienų savaitėje. Nesuprantu, kur jis bėga – antrai dukrytei jau treji su puse metų...
Laikas tikrai nestovi vietoje – štai sausį grupė ,,69 danguje“ minės 20 metų sukaktį. Kokią įtaką priklausymas šiai grupei padarė jūsų asmenybei?
Nežinau, kaip būtų, jeigu būtų, tačiau grupė daugiausiai išmokė disciplinos ir dirbti kolektyve. Esame keturios įdomios, stiprios moterys su savo norais, tačiau turime atsižvelgti į savo koleges. Kolektyve, komandoje, šeimoje kartais reikia paminti savo ego ir galvoti apie bendrą gerbūvį, kad visos jaustųsi patenkintos. Negalime viena kitos pavesti, o kartais reikia ir įkvėpti, jei kuri nors neturi jėgų, o reikia kibti į darbus.
Dvidešimt metų nėra mažai. Būna visko – nesakysiu, kad viskas rožytėmis, vienaragiais ir žiedlapiais nuklota. Ieškant aukso viduriuko tikrai būna pykčių, ginčų, debatų ir diskusijų, bet visada stengiamės išlaikyti pagarbą ir draugystę. Juk mes jau kaip sesės – vasarą koncertuodamos praleidžiame daugiau laiko negu su savo šeimomis. Viena apie kitą žinome viską, net nebereikia kalbėti – atsisėdame į mašiną ir jau iš žvilgsnio ar pozos žinome, kokie tą dieną bus reikalai. Reikia tuo džiaugtis, tai branginti ir gerbti.
Ar užsiimdama šia veikla jaučiatės save realizuojanti, ar turite ir kitų planų, svajonių, susijusių su karjera?
Man visai patiktų organizacinis darbas, bet keisti specialybę į visai kitą profilį nepavyktų. Mes neturime jokio kito grafiko, tik koncertinį – dirbame naktimis, savaitgaliais, būna repeticijos, filmavimai, o vidury savaitės galime pailsėti. Jeigu pirmadienį reiktų aštuntą valandą keltis į darbą, būtų per daug sudėtinga – žinau, bandžiau.
Kai esi grupėje, kolektyve, negali pasakyti – ai, manęs laukia darbas, aš nevažiuosiu į koncertą, nes nuo to kenčia kitos grupės narės. Žinoma, kiekviena turime savo veiklų, bet tai vis tiek yra vakarinis, naktinis darbas: Karina turi teatrą, Nijolė – renginių vedimą. Su intensyvia koncertine veikla jau deriname motinystę, šeimą, tai – iššūkis.
Akivaizdu, kad tų iššūkių jums netrūksta. O kas jus šiuo metu daro laiminga?
Balansas neša didžiausią pasitenkinimą. Per ilgai medituoti negalėčiau. Kai pasikrauni, kunkuliuoji viduje ir nori pasidalinti savo energija bei geromis emocijomis, turi važiuoti koncertuoti. Kai tai darai nuoširdžiai, yra grįžtamasis ryšys. Neseniai sulaukiau skambučio iš jaunųjų, kurių vestuvėse dalyvavome. Jie abu sakė, kad buvome jiems kaip giminaitės ir padarėme jų šventę dar didesne švente. Kai visi patenkinti, ir tau yra malonu.
Galiausiai, ko sau palinkėtumėte?
Daugiau darbų, daugiau poilsio ir balanso – viską įmanoma suderinti. Norisi kelti kartelę dar aukščiau, nestovėti vietoje. Mes esame ta grupė, kuri naikina visus stereotipus ir laužo taisykles. Laukia dideli planai – kitais metais gerbėjus kviesime jau į didžiąsias arenas ir pažersime daug staigmenų (šypsosi).
Fotogalerija:
