Intelektualai dėl jo plūdo į Kauną: kuo ypatingas buvo „Strazdas – žalias paukštis“

Prasiveržimas į dar neišžvalgytas teatro meno sferas: „Strazdas – žalias paukštis“ – apeiginis, ritualinis spektaklis, savotiškas requiem menui ir tautai / Nacionalinio dramos teatro archyvo nuotraukos
Prasiveržimas į dar neišžvalgytas teatro meno sferas: „Strazdas – žalias paukštis“ – apeiginis, ritualinis spektaklis, savotiškas requiem menui ir tautai / Nacionalinio dramos teatro archyvo nuotraukos
Daiva Šabasevičienė
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

Jono Vaitkaus režisuotas Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos „STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS“ – vienas garsiausių praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio spektaklių. Daugelis jį vertino kaip visiškai avangardinį kūrinį dramos teatre.

Intelektualai plūdo į Kauną žiūrėti „Strazdo – žalio paukščio“ ir apie tai dar ilgai skaitė paskaitas. Gedos poemą mokyklose puolė dar intensyviau analizuoti, nes atgarsiai, nuvilniję po spektaklio, buvo užburiantys. Petras Repšys sukūrė litografijų ciklą pagal šį poeto kūrinį.

Grafinė spektaklio ornamentika, kurios pagrindas – autentiškos gamtos medžiagos (medis, linas), kūrė funkcionalią vaizdo plastiką. Muzika padėjo personažams plėtoti aktyvų dialogą. Režisierius subjekto ir objekto santykį išreiškė kaip niekad intensyviai naudodamas vaizdą ir muziką.