Iš 97-erių onkologo lūpų – apie ilgaamžiškumo paslaptį: atskleidė 2 paprastus, bet svarbius įpročius
Italų onkologas Silvio Garattini jau dešimtmečius tyrinėja, kodėl vieni žmonės gyvena ne tik ilgiau, bet ir sveikiau. Ispanijos laikraščiui „El Confidencial“ 97-erių mokslininkas savo požiūrį apibendrina labai aiškiai. Svarbiausia pasak jo, yra ilgainiui išlaikomi įpročiai – ne dietos ar kraštutinumai, skelbia Focus.de.
97 metų onkologas aiškina, kodėl sveikas ilgaamžiškumas mažiau susijęs su dietomis. Lemiamą reikšmę, anot jo, turi paprasti kasdieniai įpročiai – mažos porcijos ir judėjimas. „Norint gyventi ilgiau, svarbu ne valgyti penkis kartus per dieną, o valgyti mažais kiekiais“, – sako jis.
Kasdienis judėjimas yra būtinas
S.Garattini pabrėžia, kad kasdienė fizinė veikla yra nepakeičiama. Jis pats kasdien nueina apie penkis kilometrus, tokiu tempu, kuris padeda palaikyti ištvermę. Pasak mokslininko, optimalu per savaitę skirti 150–300 minučių fiziniam aktyvumui. Krūvį gerokai viršijantys papildomos naudos sveikatai negauna.
Kalbėdamas apie mitybą, S.Garattini pasisako už maisto įvairovę, bet mažais kiekiais. Svarbu ne tai, kaip dažnai valgoma, o kiek. Jo pagrindinis patarimas – nuo stalo keltis dar jaučiant lengvą alkį. Pasak jo, tyrimai rodo, kad maždaug 30 procentų sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį, gyvenimo trukmė gali pailgėti iki 20 procentų.
Mityba, kalorijos ir vėžio prevencija
Daugelis lėtinių ligų yra glaudžiai susijusios su gyvenimo būdu, įspėja onkologas. Reikšmingos dalies vėžio atvejų būtų galima išvengti daugiau judant ir saikingai valgant. Prevencija, pasak jo, prasideda ne gydytojo kabinete, o kasdienybėje – nuo paprastų sprendimų, kurie ilgainiui duoda rezultatą.
Tyrimai rodo, kad subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis teigiamai veikia senėjimo procesus, o lėtinis stresas, alkoholio vartojimas ir rūkymas juos spartina.
Efektyvia įvardijama Viduržemio jūros regiono mitybos nauda – daug vaisių, daržovių, žuvies ir alyvuogių aliejaus. Remiantis Makso Planko tyrimų organizacija, toks mitybos modelis palankiai veikia žarnyno mikrobiotą, uždegiminius rodiklius ir su amžiumi susijusius ląstelių procesus, taip pat gali sumažinti lėtinių ligų riziką vyresniame amžiuje.