Iš Aliaskos grįžęs Vytaras Radzevičius: „Norėtųsi Lietuvoje daugiau darnos”
Iš tryliktosios savo kelionės po pasaulį grįžęs žurnalistas, kulinarinių knygų autorius Vytaras Radzevičius neslepia, kad kelionėse jis Lietuvos pasiilgsta taip pat, kaip ir artimiausių žmonių. Po kelionės į Aliaską dar gerai nespėjęs sušilti kojų, Vytaras jungiasi prie iniciatyvos, kuri kviečia Lietuvos žmones 100-mečio jubiliejų švęsti taip, kaip jiems patinka labiausiai. Lietuvai keliautojas dovanoja savo pasidalijimus apie pasaulį ir Lietuvą
Tik vakar nusileidai Lietuvoje, koks jausmas – grįžti iš kelionės?
Viena gražiausių kelionės akimirkų man visada yra grįžimas į Tėvynę. Būnu pasiilgęs, ištroškęs jos, tad godžiai akimis ryju vaizdus, kaip kas atrodo, kas pasikeitę. Jausmas toks pats, kaip po mėnesio klajonių pamatyti ir apkabinti artimiausius žmones.
Kiekvienoje savo kelionėje aptinkate lietuviškų pėdsakų. Kur nuvedė jie šįkart?
Lietuvos JAV ir Kanadoje labai daug. Pirmiausia – žmones. Keliaudami dažnai sutinkame lietuvių. Antai vieną pamatėme mažame miestelyje Hainese Aliaskoje. Sutikome tiesiog parduotuvėje. Lankėmės pas Daivą Gaulytę Kalgin saloje Aliaskoje. Kai jos vyras Davidas mus pas ją atplukdė iš žemyno, ji buvo vienintelis žmogus saloje. Kaimynystės gyventojai – briedžiai, lapės, paukščiai ir žuvys.
Kokių netikėtų susitikimų tavo kelionėse su lietuviais būta?
Mūsų kelionėse būna suplanuotų sustikimų, būna atsitiktinių. Pavyzdžiui, Monumentų slėnyje JAV. Kai ten atvažiavom, prasidėjo smėlio audra. Visi žmonės iš ten pabėgo. Gi matom iš tolo – stovi kažkas su žaliais marškinėliais. Privažiuojam – lietuvis. Taip kelias akimirkas ir žiūrėjom nustebę vienas į kitą.
Kaip tau iš toli atrodo Lietuva?
Toks gražus žalias Žemės lopinėlis su miškais, pievomis, ežerais ir upėmis. Būdamas Aliaskoje dažnai pagalvodavau, kad norėtųsi, jog ir Lietuvoje būtų daug daugiau laukinės gamtos. Sengirių, laukinių gyvūnų, žuvies. Darnos daugiau norėtųsi. Ir ne tik gamtoje.
Esi dirbęs Sąjūdžio informacijos agentūroje, dalyvauji šaulių veikloje, kas tavyje užaugino patriotizmą?
Nesinori daug šnekėti apie tai, kad nevirstų kokia tai mada. Tai yra įgimta. Iš šeimos, iš aplinkos, kurioje augai, iš istorinių sanklodų. Galų gale – iš supratimo, kad Valstybė ir valdžia yra ne tas pats. Galima nemėgti valdžios, bet dėl to neturi pykti ant savo Valstybės. Valstybė yra Lietuva. O valdžią pagal visus požymius galime vadinti, pavyzdžiui, Rietuva.
Jungiesi prie iniciatyvos "Lietuvos šimtmetį švęskime patys". Kaip tu pats labiausiai norėtum atšvęsti šį jubiliejų?
Oriai, išdidžiai ir su pasitikėjimu. Klestinčioje Lietuvoje su laimingais piliečiais.
Ką norėtum pasakyti jauniems žmonėms apie Lietuvą?
Lietuvos valstybei labai reikia jaunimo. Nesusitepusio, išsilavinusio, europietiško mentaliteto. Ir nereikia dairytis aplink – Valstybės ir tautos gerovė pirmiausiai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Tad ne tik švęskime, bet ir kurkime Lietuvą patys!
Vytaro Radzevičiaus klajonių po pasaulį įspūdžių bus galima paklausyti jau rytoj, prie Ukmergės piliakalnio vyksiančioje šventėje, kurią iniciuoja renginių organizavimo agentūra “Name”, „100 švęskime patys”.