Laisvės premijų ceremonijoje pagerbtas Petras Plumpa: jau šešerių nešė maistą partizanams
Seime šeštadienį minint Laisvės gynėjų dieną įteiktos praėjusių metų Laisvės premijos.
Lietuvos parlamento sprendimu skirtos dvi premijos – Europos Parlamentui (EP) ir disidentui Petrui Plumpai.
Laisvės premija Europos Parlamentui skirta už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją, žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, nuolatinį istorinio teisingumo siekį, indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir už indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą.
„Lygiai prieš 41 metus – 1983-iųjų sausio 13-ąją – Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, mininčią pabaltijiečių memorandumą ir smerkiančią SSRS įvykdytą Baltijos šalių okupaciją. Rezoliucija, kurią akylai stebėjo KGB, turėjo atgarsį ne tik Europoje, bet ir Amerikoje, Australijoje. Prezidentas Ronaldas Reiganas palaikė Baltijos valstybių išsilaisvinimo siekį, o europarlamento rezoliucija dideliu tiražu pasklido švedų, danų, suomių, anglų kalbomis“, – šeštadienį sakė Laisvės premijos komisijos pirmininkė Seimo narė Paulė Kuzmickienė.
Seimo narė pažymėjo nuolatinę EP paramą dėl laisvės kovojančioms tautoms.
„Mes nepamirštame tos aplinkybės, kad jūs esate pirmoji iš ES vadovų, aplankiusi Kyjivą po rusų invazijos, – kreipdamasi į EP pirmininkę Robertą Metsolą sakė P.Kuzmickienė. – Kaip ir nepamirštame to, kad europarlamentas pasekė Lietuvos Seimo pavyzdžiu, pripažindamas Rusiją terorizmo rėmėja. Kaip ir nepamirštame to, kad Europarlamentas pripažino Holodomorą Ukrainoje genocidu.“
Kalbėdama apie kitą premijos laureatą, neginkluoto pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvį, politinį kalinį, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbį P.Plumpą Laisvės premijos komisijos vadovė sakė kalbanti apie Lietuvos sąžinę.
Pasak P. Kuzmickienės, P.Plumpa būdamas šešerių nešė maistą partizanams, būdamas dvylikos mokykloje su bendraamžiais žodžiais kovojo su raudonaisiais, šešiolikos įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją, septyniolikos kūrė „Laisvę Lietuvai“, prisiekė kovoti už Lietuvos nepriklausomybę Ąžuolyne, būdamas devyniolikos 1958 metų vasario 16-os išvakarėse ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė trispalvę, už tai buvo nuteistas kalėti septynerius metus Mordovijos lageryje.
Grįžęs iš lagerio P.Plumpa vėl įsijungė į antisovietinę veiklą, keitė pavardę, gyveno pogrindžio sąlygomis, platino krikščionišką literatūrą ir rūpinosi knygų leidyba, rengė daugiau nei 17 tūkst. žmonių pasirašytą „Lietuvos katalikų memorandumą“, prisidėjo prie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybos ir vėl buvo nuteistas aštuoneriems metams lagerio.
„Kagėbistų Plumpa buvo pramintas „Chameleonu“. Kalėdamas aktyviai veikė politinių kalinių akcijose už žmogaus teises. Ir taip – tai yra kieta. O pats Petras gal paaiškintų visą savo gyvenimo veiklą taip: daviau priesaiką, jos ir laikausi ir nuostatų nekeičiau“, – kalbėjo P.Kuzmickienė.
Seimo įsteigta Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija paprastai įteikiama Lietuvos parlamente per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
Tarp premijos laureatų yra Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjai, pokario partizanai.