Išgirskite patys: George'ą Clooney iki ašarų sujaudinę Amal meilės žodžiai

Žmogaus teisių gynėja tikino, kad jai daug paprasčiau kalbėti teisme nei iškilmingo, oficialaus renginio metu. Tai buvo pirmas kartas, kai ji tam ryžosi. Savo baimę Amal perlipo dėl George'o, kurio talentu, atsidavimu ir tvirtu charakteriu taip žavisi.

Septynių minučių kalba Amal nusprendė akcentuoti tai, ko visuomenė dar nežino apie jos mylimąjį.

„Visų pirma, jis yra džentelmenas. Jis yra džentelmenas visomis šio žodžio prasmėmis. Šiandien tai labai reta ir kartais net atrodo senamadiška“, – sakė Amal ir pateikė kelis George'o džentelmeniškumo pavyzdžius. Štai filmuojant „Pavojingo žmogaus išpažintį“ („Confessions of a Dangerous Mind“) G.Clooney atsisakė vilkėti šiltą žieminę striukę, nors spaudė šaltukas. George'as pareiškė, kad nevilkės žieminės striukės tol, kol tokių striukių negaus kiti aktoriai.

Kita George'o savybė, kurią iškėlė Amal, buvo dosnumas. „Jis dosniai dalija savo laiką. Sužinojęs apie žmones, susidūrusiais su tokiomis pat sveikatos problemomis kaip ir jis, George'as jiems parašo, duoda patarimą. Jis padeda jauniems žmonėms, kurie parodo aistrą kinui. Jis nueis aplankyti pagyvenusios ponios vietiniuose slaugos namuose, jei manys, kad taip gali nušviesti jos dieną. Jis turi didžiulę širdį, kurią įdeda į bet kokią savo veiklą. Visai nesvarbu, tai būtų kino kūrimas, labdaringo renginio organizavimas ar, kas pastarosiomis dienomis dažnai nutinka, išdaigos svečiams su Nutella ir sauskelnėmis,“ – po šių žmonos žodžių George'as prapliupo juoktis.

Žinoma, kalbėdama apie dosnumą Amal nepamiršo istorijos, kai George'as pasikvietė vakarienei 13 geriausių draugų ir visiems jiems įteikė po lagaminėlį su milijonu dolerių. „Deja, keturioliktas geriausias draugas iki šiol dėl to liūdi“, – juokavo Amal.

A.Clooney pašlovino savo mylimojo kovą už geresnį rytojų, bendradarbiavimą su labdaros organizacijomis, pagalbą išgyvenusiems tragedijas.

Nuoširdžiai maniau, kad negalima turėti visko. Maniau, jei padarei sėkmingą karjerą, negalėsi patirti vienos didžiosios gyvenimo meilės. Bet... tada pasirodė Amal.

„George'as išsirenka teisingas kovas. Dar prieš mums susipažįstant žavėjausi George'o neabejingumu problemoms, tokioms kaip korupcijos Sudane demaskavimas. Žavėjausi jo tvirta moraline pozicija, pavyzdžiui, kai priešinosi karui Irake dar tuomet, kai nebuvo populiaru tai daryti. Visai neseniai jis dirbo su tais, kurie išgyveno Parklando mokyklos šaudynes, ir iki šiol kai kuriems iš jų padeda. George'as net buvo Jungtinių Tautų taikos pasiuntiniu. Tikrovė yra tokia, kad leistis į kovą už tai, kas teisinga, jam yra gyvenimo būdas. George'as demonstruoja mums, kas yra moralinė pozicija ir kokia jėga ji gali virsti, kai įsiterpia iškalba bei drąsa. Šios George'o charakterio savybės buvo pastebėtos dar prieš daugelį metų. Sykį žinomas žurnalistas Walteris Cronkite'as parašė George'ui laišką, kurį netyčia atradau mūsų namuose. Štai kaip jis prasideda:

Mielas George'ai, per savo margą karjerą sutikau daugybę kino žvaigždžių. Daugelis jų savo įtaka naudojosi prastai, dažniausiai tik tam, kad patenkintų savo ego. Kai kurios jų turėjo stilių, tik nedaugelis – charakterį ir vos kelios – tikrą klasę. Tu turi charakterį ir klasę. Taip pat tu pasižymi susižavėjimo verta beprotiška drąsa – lyg nertum nuo lieptelio, nė nežinodamas, ar baseine yra vandens.

Walteris buvo teisus, o jo žodžiai dar svarbesni yra šiandien, kai daugelis mūsų jaučia charakterio stoką tuose lyderiuose, iš kurių tikimės daugiausia.

Nors George'o kuklumas daugiausiai pasiekimų, kuriuos šiandien švenčiame, priskiria paprasčiausiai sėkmei, manau, kad neįtikėtinas talentas ir charakteris jį atvedė ten, kur yra dabar. Dėl šių savybių jis taip pat yra nuostabus vyras ir tėvas. Aš sutikau George'ą, kai man buvo 35-eri. Jau buvau nuolankiai besusitaikanti su mintimi, kad liksiu senmerge. Bet tada mes susitikome, pradėjome paslapčia matytis mano bute Londone. Labai greitai supratau, kad nesvarbu, kas benutiktų, aš niekuomet nenorėsiu būti su kuo nors kitu.

Kai būdavome atskirai, aš negalėdavau miegoti. Man sakydavo, kad nutaisau tam tikrą miną ir pakreipiu galvą, skaidydama jo žinutes ar laiškus, kuriuos jis paslepia mano rankinėje. Prabėgus penkeriems metams niekas nepasikeitė. Jis yra žmogus, kuriuo besąlygiškai žaviuosi. Žmogus, kurio šypsena kaskart mane ištirpdo.

Mano mylimasis, tai, ką atradau su tavimi, yra didinga meilė – visada vyliausi, kad tokia egzistuoja. Didžiausias mano gyvenimo džiaugsmas yra regėti tave su mūsų vaikais Ella ir Alexanderiu.

Tu pripildai mūsų namus juoko ir džiaugsmo. Tai padarei dar prieš vaikams suprantant, kad te-te yra Betmenas, kalbanti lapė ir Merės Popins bičiulis. Mano meile, aš tavimi taip didžiuojuosi. Sveikinu su šiuo svarbiu įvertinimu, kurio šiandien sulaukei. Didžiuojuosi tavimi ir esu tikra, kad vos tik mūsų vaikai sužinos ne tik apie tavo darbus, bet ir tai, koks tu esi žmogus, jie taip pat tavimi didžiuosis.“

Ši jausminga mylimosios kalba George'ą taip sujaudino, kad pusę jos aktorius klausėsi ašarotomis akimis. Užlipęs ant scenos G.Clooney atsidėkojo Amal ne ką mažiau širdį virpinančiais žodžiais.

„Nuoširdžiai maniau, kad negalima turėti visko. Maniau, jei padarei sėkmingą karjerą, negalėsi patirti vienos didžiosios gyvenimo meilės. Bet... tada pasirodė Amal, – su šypsena į žmoną pažvelgė George'as. – O dabar mes turime du pramuštgalvius. Kasdien jie priverčia mane pasijusti mažu. Amal... žmonės žino apie tavo intelektą, principingumą, bet jie nežino, kaip stipriai tu moki mylėti, dalytis meile. Tu kiekvieną dieną – kiekvieną pirmadienį, antradienį, trečiadienį – paverti tokiu ypatingu, kokia yra šiandiena. O šis vakaras yra ypatingas. Jį branginsiu visą savo gyvenimą.“