1971-ųjų Kalėdų išvakarėse Peru džiunglėse dingo keleivinis lėktuvas su 92 žmonėmis. Po dešimties nesėkmingos paieškos dienų visi jie buvo paskelbti žuvusiais. Tačiau vienuoliktą dieną iš Amazonės miško išėjo septyniolikmetė mergina. Su trumpa gėlėta suknele ir vienu sandalu. Giliomis žaizdomis nusėtu kūnu. Ji tvirtino nukritusi iš trijų kilometrų aukščio, išgyvenusi katastrofą ir daugiau nei savaitę viena klaidžiojusi džiunglėse. Istorija skambėjo neįtikėtinai, bet Juliane KOEPCKE nemelavo.
Dieną prieš Kalėdas Peru oro linijų bendrovės LANSA keleivinis lėktuvas apie vidurdienį išskrido iš Limos į Pukalpą. Po pusvalandžio skrydžio keleivius ir įgulą užklupo smarki audra. Gruodis atogrąžose būna drėgnas ir liūtis su perkūnija – gana įprastas reiškinys. Ekipažo vadas, nenorėdamas nukrypti nuo grafiko (prieššventinė diena, laukė dar keletas reisų), priėmė gana rizikingą sprendimą – audrą ne aplenkti, o peršokti. Tačiau žaibas, trenkęs į dešinį sparną, sukėlė gaisrą degalų bake. Netrukus sparnas atsiskyrė, nekontroliuojamas lėktuvas ėmė kristi ir irti ore. Jo nuolaužos išsibarstė Amazonės džiunglėse, liepsnas užgesino gausus lietus.