Įspėjimas moterims: 7 insulto rizikos priežastys. Gali būti kaltos ir kontraceptinės tabletės?

Iš tiesų insultas kur kas dažniau smogia rūkantiems, senyvo amžiaus ar antsvorio turintiems žmonėms. Tad jei nė vieno iš šių rizikos faktorių sau negalite pritaikyti, normalu, kad retai kada susimąstote, jog jis gali ištikti ir jus. Vis tik susimąstyti reikėtų, rašo portalas self.com.

Anot Nacionalinės Insulto Asociacijos, kitaip vadinamas smegenų infarktu, insultas gali ištikti kiekvieną iš mūsų. Ir nors jis dažniau ištinka sulaukusius 65-erių ir daugiau metų, pasitaiko atvejų, kuomet jis pakerta ir daug jaunesnius. Maža to, mokslininkų tikinimu, insultas yra kur kas pavojingesnis moterims – apskaičiuota, kad maždaug 60 proc. mirties nuo insulto atvejų tenka būtent joms.

Daugelis insulto rizikos faktorių (kraujotakos ligos, fizinio aktyvumo stoka, antsvoris, mityba ir rūkymas) tinka abiem lytims, tačiau ieškodami priežasčių, kodėl insultas dažniau ištinka moteris, gydytojai atkreipė dėmesį į keletą rizikos faktorių, kurie yra būdingi tik joms.

Neurologas Andrew Russmanas tikina, kad atsižvelgti į šiuos insulto rizikos faktorius derėtų tiek vyresnio, tiek ir jaunesnio amžiaus moterims. Net ir toms, kurios jokiomis sveikatos problemomis nesiskundžia.

Tad kokie veiksniai gali padidinti insulto riziką moterims?

Kontraceptinės tabletės

Per burną vartojami kontraceptikai didina kraujagyslių užsikimšimo riziką, o tai gali sukelti insultą. Būtent dėl to rūkančioms moterims vartoti geriamųjų kontraceptikų nepatariama, kaip ir toms, kurių giminėje yra pasitaikę insulto atvejų.

Nėštumas

Nėštumo metu organizme stipriai pakyla hormono estrogeno koncentracija, kuris taip pat gali būti atsakingas už kraujagyslių užsikimšimą. Būtent dėl to neurologas A.Russmanas moterims pataria prieš planuojant nėštumą pasidomėti, ar jų giminėje nebuvo pasitaikiusi smegenų venų trombozė. Žinoti, kad priklausote rizikos grupei, anot gydytojo, yra nepaprastai svarbu, mat taip dar prieš nėštumą ar jo metu derėtų vartoti kraują skystinančių vaistų.

Migrena

Moterims migrena pasitaiko tris kartus dažniau nei vyrams, o ji taip pat didina insulto riziką. Ypač, jei vargina migrena, kurią lydi ir kiti nemalonūs pojūčiai: jautrumas šviesai, garsui ar įvairiems kvapams. Žinoma, jei sergate migrena, dar tikrai nereiškia, jog patirsite insultą, tačiau ryšį tar šių dviejų sutrikimų žinoti tikrai būtina.

Aukštas kraujo spaudimas

Tai klasikinis insulto rizikos faktorius, tinkantis tiek vyrams, tiek ir moterims. Vis tik, mokslininkų pastebėjimu, jis yra dažnesnis tarp moterų – tai faktas, kuris kelia dar didesnį nerimą pridėjus dar ir kontraceptinių tablečių vartojimą. A. Rurrmanas atkreipia dėmesį, kad kraujo spaudimas padidėti gali net ir sulaukus 20-ies metų. Jei taip nutinka, gydytojas pataria kuo greičiau išsamiai išsitirti savo sveikatą ir pasidomėti giminaičių ligų istorijomis.

Preeklampsija

Tai nėštumo metu (dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės) atsirandanti būklė, kurios metu iki tol sveikai moteriai padidėja kraujo spaudimas – išmatuojamas didesnis kaip 140/90 mm Hg arterinis kraujospūdis. Ši būklė taip pat didina insulto riziką ir gali sukelti mirtiną pavojų tiek kūdikiui, tiek ir nėščiai moteriai. Preeklampsija kur kas dažnesnė nėščioms diabetu ar inkstų ligomis sergančioms moterims.

Prieširdžių virpėjimas

Prieširdžių virpėjimas – tai labai dažni neritmiški prieširdžių susitraukimai (400–600 k/min).

Šių ritmo sutrikimų metu dėl sutrikusios prieširdžių sistolės (susitraukimo), kurios metu prieširdžiai užsipildo krauju, sutrinka skilvelių užsipildymas krauju, todėl mažiau kraujo išmetama į organizmo kraujagysles ir blogėja audinių aprūpinimas krauju, taip pat didėja kraujagyslių užsikimšimo ir insulto rizika. Tai rizikos faktorius, būdingas abiems lytims, bet daug dažiau pasitaiko moterims.

Depresija

Depresija, kaip ir stresas ar diskriminacija, yra siejama su padidėjusiu kraujo spaudimu – vienu didžiausių insulto rizikos faktorių, kur kas dažniau ištinkančių moteris. Būtent dėl to gydytojas A.Russmanas moterims pataria nuolat stebėti ne tik savo fizinę, bet ir psichologinę sveikatą.