Ištekėjusi už gėjaus
Nieko jau nebestebina vyrų poros. Tol, kol istorija neįtraukia ir kito asmens – teisėtos žmonos... Apie tai, kad nuosavas vyras rastas lovoje su kitu, viešai neafišuojama – tai sužino nebent geriausios draugės, kurioms kyla du klausimai: „Ar tu tikrai nežinojai?“ ir „O kodėl jis tada vedė?“
Pirmieji homoseksualūs epizodai gali pasitaikyti paauglystėje, kur nors vasaros stovyklose ar vakarėliuose, toliau nuo tėvų akių. Kai tokiame amžiuje hormonai siautėja, kai norisi švelnumo ir artumo, tokie epizodai dažniausiai neturi jokios įtakos tolesniam gyvenimui, be to, apie tai ir vėliau itin vengiama kalbėti net su pačiais artimiausiais draugais, jau nekalbant apie šeimos narius.
Visuomenė, atrodo, susitaikė, kad esama kitaip gyvenančių žmonių, bet ištekėjusios moterys kartais net pagalvoti negali, kad jų vyrai gali lindėti interneto portaluose ir ieškoti „draugų“, o tuo labiau – galbūt jau kurį laiką palaiko artimesnius ryšius su kuriuo nors iš savo pažįstamų, kolegų, bičiulių.
Taip pat skaitykite: Seksas su problemomis
Gali kilti klausimas: o kodėl homoseksualūs vyrai apskritai tuokiasi su moterimis? Jos ką – nežino? Ar žino ir sudaro tam tikrą sandorį būti jam priedanga? Juk ne visi, ypač žinomi visuomenėje vyrai gali viešai pareikšti apie savo homoseksualumą: jei menininkų ar šou verslo atstovų būreliuose tai toleruotina, politikos, verslo ar teisėsaugos atstovams – dar tabu.
O tuokiasi jie todėl, kad nori šeimos. Juk kai turi šeimą, daug lengviau socializuotis, megzti naudingus ryšius ir t. t. Be to, jie juk nori vaikų. O juos pagimdyti be moters, deja, deja, negali niekas. Taigi, homoseksualūs vyrai „priversti“, taip sakant, bendradarbiauti su moterimis. Jei vyras biseksualus, jis gana vienodai bendrauja su abiem lytimis, bet jei homoseksualus pradas stipresnis, jam sunkiau priversti save intymiajai akrobatikai su moterimi.
Ne taip jau retai homoseksualių vyrų žmonos žino, su kuo gyvena. Nutinka visaip: vienos pažinties pradžioje beprotiškai įsimyli gražų, galantišką ir žavų vyriškį, o kai išsiaiškina jo situaciją, kažkodėl ima naiviai tikėti, kad jį „perlauš“ – juk ji tokia jauna, graži, seksuali, ji daro tokį poveikį vyrams...
Ir jis į ją žvelgia mielu ilgesingu žvilgsniu, visur kartu eina, nesibaido nei parduotuvių (kaip kiti vyrai), nei melodramų kino teatruose ir geriau už geriausią draugę pataria kosmetikos bei stiliaus klausimais. O kai ant nosies jau ne aštuoniolika ir nelabai yra iš ko rinktis, dažnai akutės prieš gyvenimišką tiesą tiesiog užmerkiamos...
Taip pat skaitykite: Ką vyrai slepia nuo moterų?
Kartais homoseksualūs vyrai ieško vienišos motinos su vaiku (vaikais) – juk tada viską gauna kartu, be pastangų susimeistrauti palikuonį. Liūdnesnė situacija, kai mergina net nenutuokia apie savo sužadėtinio gyvenimo būdą: ji taip taip trokšta ištekėti (nes visos draugės jau „kažką turi“), kad nelabai gilinasi, kodėl jos būsimasis visada apsuptas jaunesnių draugelių ar kodėl naktimis į jo mobilųjį nuolat skrieja žinutės.
Taigi, kartais santuoka išsprendžia abiejų problemas. Viena nenori likti vieniša, be socialinės padėties visuomenėje, o kitas nenori kautis su visuomenės prietarais, tad abu užsimerkia ir žengia žingsnį, po kurio, tiesą sakant, kažin ar kuris nors iš jų pasijunta laimingas.
Skaudžiausia, kai moteris praregi po kelių ar keliolikos santuokos metų – šoko būsena supurto visus jos kurtus šeiminio gyvenimo pamatus. Jausmas nė su niekuo nepalyginamas: nusivylimas, gėda, pyktis, išdavystė, apgavystė, kartais – pasišlykštėjimas. Kas lieka? Greitos skyrybos arba gyvenimas po vienu stogu tik „dėl vaikų“. Arba pasistengti suprasti, atleisti ir likti ištikimais gyvenimo draugais. Drauge arba atskirai.