Ypatinga, įvairiabriaunė figūra. Vienas stipriausių filosofų, kada nors gyvenusių Lietuvoje. Iškilus XX amžiaus mąstytojas, Lietuvą vadinęs antrąja tėvyne. Visi šie žodžiai – apie filosofą, istoriką, medievistą Levą KARSAVINĄ (1882–1952). Nors minime profesoriaus 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines, tačiau kiek yra žinančių, kokią reikšmę filosofas turėjo Lietuvai ir kodėl jo pavardę taip užsispyrusiai bandyta ištrinti iš istorijos?
Aktyviau profesoriaus vardas į Lietuvos istoriją pradėtas grąžinti tik prieš kelis dešimtmečius. Vilniuje atsirado Levo Karsavino gatvė, Viršuliškių mikrorajone esanti mokykla 1995 metais gavo Levo Karsavino vardą. Joje pedagogų iniciatyva net buvo įkurtas nedidelis muziejus. Viena iš jo įkūrėjų, mokyklos psichologė Natalija Koltunova neslepia: „Jaunoji karta būtinai turi pažinti šią neeilinę asmenybę, Lietuvoje palikusią ryškų pėdsaką.“
Būsimas profesorius gimė 1882-ųjų gruodžio 1-ąją Sankt Peterburge. Jo tėvas Platonas Karsavinas buvo garsus Marijos teatro šokėjas, paskui – šokio pedagogas. Sūnaus Levo ir dukters Tamaros auklėjimu daugiausia rūpinosi mama. Mokyklą baigęs aukso medaliu, Levas įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Itin domėjosi vėlyvųjų viduramžių religiniais judėjimais Italijoje ir Prancūzijoje, jau tada pradėtas vadinti Viduramžininku ir Alchemiku. Vėliau, Rusijoje įsigalėjus raudonajai valdžiai, tai taps pretekstu menkinti profesorių. „Levas Karsavinas pradėtas vadinti jauniausiu ikirevoliucinės Rusijos filosofu, nes vos apsigynęs magistrą buvo paskirtas Sankt Peterburgo universiteto neeiliniu profesoriumi. Be istorijos daktaro, netrukus gavo ir teologijos daktaro laipsnį – tarp pasauliečių tai didelė retenybė“, – pasakoja nemažai įdomios medžiagos muziejui surinkusi Natalija Koltunova.