Jaunėja pavojingos ligos: dėl ko turėtų susirūpinti 30–40 metų asmenys

Miego sutrikimai

Specialistų teigimu, maždaug kas ketvirtą žmogų kankina nemiga. Anksčiau miego sutrikimais skųsdavosi pensinio amžiaus žmonės, o dabar dėl spartėjančio tempo ir didėjančio streso nemiga kamuoja ne tik darbingo amžiaus žmones, bet ir vaikus.

Pasak medikų, pervargimą sukeliantis darbas ir nuolatinis stresas yra viena iš nemigos priežasčių. Taip pat įtakos turi per mažas fizinis aktyvumas, tam tikros ligos, vartojami vaistai.

Nors atrodo tik laiko švaistymas pramiegoti dvidešimt penkerius ar daugiau metų per gyvenimą, visavertis miegas yra labai svarbus. Naktį organizmas atkuria visų organų ir sistemų veiklą, ląsteles, slopina stresą, šalina nuodingąsias medžiagas ir kt. Mokslininkų ištirta, kad kelių valandų dienos miegas neatstoja nakties poilsio. Dėl to kenčia širdis, gali išsiderinti endokrininė sistema. Be to, nuovargis gali padidinti riziką susirgti cukriniu diabetu.

Esant rimtiems miego sutrikimams, svarbu nustatyti priežastis ir jas pašalinti. Pasak gydytojų, įsisenėjusi nemiga kenkia sveikatai, nes trikdo visų organizmo sistemų veiklą, taip pat sunkina kitų ligų simptomus, silpnina atmintį, blogina nuotaiką.

Taip pat skaitykite: 15 būdų, kaip įveikti ligas

Kaip sau padėti. Jeigu prastai miegate, pirmiausia išbandykite alternatyvius gydymo būdus (masažą, vandens procedūras, vaistažoles, homeopatinius preparatus ir kt.). Migdomieji – kraštutinė priemonė, kuri problemos nešalina, tik slopina simptomus.

Dažniausiai užtenka pakeisti gyvenimo būdą, požiūrį, mitybą (vertėtų atsisakyti kofeino turinčių gėrimų, ypač energinių), išmokti atsipalaiduoti. Veiksmingai įtampą šalina ir miegą gerina sportas, įvairios dvasinės praktikos (sąmoningasis kvėpavimas, meditacija ir kt.), vaistažolių arbata (sukatžolių, geltonžiedžių barkūnų, debesylų, raudonėlių, paprastųjų kiečių, jonažolių, valerijonų, pipirmėčių ir kt.).

Sąnarių, stuburo ligos

Šiais laikais stuburo ir sąnarių ligomis serga ir vaikai. Kone kas antro vaiko stuburas yra iškrypęs, o sąnariai braška kaip senelių. Gydytojai nerimauja, kad daugelis ligų pajaunėjo dvidešimčia metų. Podagra, kuri sukelia stiprius sąnarių skausmus, anksčiau būdinga 50–60 metų žmonėms, dabar diagnozuojama perpus jaunesniems.

Profilaktiškai sveika maistą gardinti cinamonu. Mokslininkų ištirta, kad šis prieskonis skatina ląstelių jautrumą insulinui, be to, net dvidešimčia kartų padidina gliukozės pasisavinimą riebalų ląstelėse.

Kai kurių chirurgų nuomone, trisdešimtmečių kaulai, sąnariai prastesnės būklės nei vyresniosios kartos, septyniasdešimtmečių jie daug stipresni. Nieko keista, kad kai ištisą dieną praleidžiame prie kompiuterių, televizoriaus, o valgiaraštyje vyrauja greitasis ir chemikalais bei sintetinėmis medžiagomis užterštas maistas, daugėja jaunų žmonių, sergančių judėjimo aparato ligomis.

Pasak natūraliosios medicinos specialistų, sąnarių ligų (taip pat ir daugelio kitų) pagrindinė priežastis – gausaus valgymo, nesveiko maisto, įvairių cheminių vaistų užterštas organizmas. Nesuvirškintas maistas pūva, išskiria toksinų, kurie „nusėda“ sąnariuose, ir jie tampa neelastingi, mažiau paslankūs.

Kaip sau padėti. Svarbiausia – profilaktika. Nuo mažens reikia gauti su maistu pakankamai kalcio bei kitų mineralų, vitaminų, nes žmogaus kaulai susiformuoja maždaug iki dvidešimt penkerių metų. Taip pat reikia gerti pakankamai skysčių, nepersivalgyti – stengtis neužteršti organizmo.

Taip pat skaitykite: Inkstų ligos: požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį

Patartina atsisakyti žalingų įpročių, daugiau judėti (bent valandą per dieną), stiprinti kūno raumenis, reguliariai mankštintis, grūdintis, skirti laiko poilsiui. Svarbu išsaugoti normalų kūno svorį, nes dėl antsvorio ir silpnų raumenų greičiau deformuojasi stuburas, labiau alinami sąnariai.

Dirbant sėdimąjį darbą, būtina reguliariai daryti pertraukėles, pasimankštinti, taisyklingai sėdėti.

Cukrinis diabetas

Šiandien pasaulyje cukriniu diabetu serga daugiau kaip 246 milijonai žmonių. Prognozuojama, kad 2025 m. šis skaičius pasieks daugiau kaip 380 milijonų. Kasmet cukriniu diabetu suserga maždaug septyni milijonai žmonių. Apie 3,8 mln. mirčių yra susijusios su cukriniu diabetu ir jo komplikacijomis. Sunku įsivaizduoti, bet kas dešimt sekundžių pasaulyje nuo cukrinio diabeto miršta žmogus arba suserga šia liga. Gydytojai skelbia aliarmą, nes vaikų, sergančių I tipo cukriniu diabetu, masiškai daugėja, o II tipo diabetu suserga jaunesni nei 45–50 amžiaus žmonės.

Kol kas mokslininkai neranda konkrečios I tipo cukrinio diabeto priežasties. Manoma, kad didelę reikšmę turi žalingi aplinkos veiksniai (maisto ir oro užterštumas), gyvenimo būdas, persirgtos virusinės ligos (vėjaraupiai, gripas ir kt.), medžiagų apykaitos sutrikimas. Anot užsienio medikų, įtakos turi net ilgai trunkanti įtampa: streso hormonas adrenalinas trikdo insulino gaminimąsi.

II tipo cukriniam diabetui išsivystyti didelę įtaką turi paveldimumas, taip pat nutukimas – jis sutrikdo medžiagų apykaitą ir kasos veiklą.

Kaip sau padėti. Sveikai maitinkitės, stenkitės išlaikyti normalų kūno svorį. Reguliariai mankštinkitės – fizinis krūvis mažina gliukozės kiekį kraujyje. Profilaktiškai sveika maistą gardinti cinamonu. Mokslininkų ištirta, kad šis prieskonis skatina ląstelių jautrumą insulinui, be to, net dvidešimčia kartų padidina gliukozės pasisavinimą riebalų ląstelėse. Cukraus kiekį kraujyje reguliuoja ir laurų lapų nuoviras, trūkažolių ir mėlynių arbata.

Medžiagų apykaitą padeda reguliuoti jonažolių, trispalvių našlaičių, raudonėlių, verbenų arbata, augaliniai ir homeopatiniai preparatai (dėl vartojimo pasitarkite su specialistu). Valgykite reguliariai nedidelėmis porcijomis, venkite gazuotų ir saldžių gėrimų, riebaus ir sūraus maisto.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Pasak statistikos, dažniausia Lietuvoje mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Palyginti su Europa, mūsų šalyje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų vienas didžiausių: kasmet kraujotakos sistemos ligos nusineša daugiau kaip 50 proc. žmonių gyvybių (pasaulyje – 29 proc.). Dabar net vaikams diagnozuojamas padidėjęs kraujospūdis. Tyrimai rodo, kad vienas iš keturių vyresnių nei 40 metų žmonių rizikuoja susirgti vienu labiausiai paplitusių širdies ritmo sutrikimų – prieširdžių virpėjimu. Jo simptomai – nuovargis, sutrikęs miegas, paspartėjęs širdies plakimas.

Gydytojų teigimu, riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didina paveldimumas, nesugebėjimas suvaldyti streso, atsipalaiduoti, mažas fizinis aktyvumas, per riebus maistas, rūkymas, nutukimas, taip pat medžiagų apykaitos sutrikimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje.

Kaip sau padėti. Kol liga yra ankstyvos stadijos ir nėra rimtų pažeidimų, labai svarbu prevencija. Reguliariai matuokite kraujospūdį, nes daugelis žmonių nė neįtaria, kad jis yra padidėjęs. Kontroliuokite kūno svorį, venkite cholesterolio turinčių produktų (riebių, saldžių). Kartą per metus ištirkite cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Nerūkykite, kasdien mankštinkitės. Pasak kardiologo prof. D. Vasiliausko, sportuoti galima ir būtina net širdininkams, tik labai svarbu pirma įvertinti sveikatos būklę ir pasirinkti tinkamą fizinį krūvį.