Jo kurtų baldų norėjo Lietuvos elitas: Jono Prapuolenio Paryžius, šlovė ir nutylėjimai

Jono Prapuolenio kurtos kėdės / Bangučio Prapuolenio šeimos nuotrauka
Jono Prapuolenio kurtos kėdės / Bangučio Prapuolenio šeimos nuotrauka
Gerda Prancūzevičienė
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

Tarpukariu užsisakyti baldų dailininko Jono PRAPUOLENIO (1900–1980) komplektą buvo prestižo reikalas – į jį kreipdavosi pasiturintys inteligentijos, ką tik susiformavusio kultūros ir politikos elito atstovai: žavėjo vienetiniai stilingi, tautiškumą ir modernumą jungiantys baldai. O jo rankų darbo rėmai tebesaugo muziejuje esančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus.

Vienu iš autorinio baldų dizaino pradininkų Lietuvoje laikomo Jono Prapuolenio baldai – nepaprastą širdies šilumą spinduliuojantys kūriniai, sukurti paprasčiausiomis priemonėmis; jie primena skulptūras, nulipdytas vien rankomis ir mentele. Jų vertė nuolat auga, o per stebuklą išlikusius kūrinius medžioja art deco stiliaus kolekcininkai.

Autentika alsuojantys namai

Vienturtis Jono Prapuolenio sūnus Bangutis pasikalbėti apie tėvą pakvietė į gimtuosius namus Kaune, prie klinikų. Iš tėvo paveldėjęs meilę medžiui, jis tapo meniniu baldų restauratoriumi, yra Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto docentas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys: „Esu vienturtis. Tėtis gimė 1900-aisiais, aš – 1961-aisiais, tarsi praleista karta: mano pusbroliai, pusseserės daug vyresni, daugelio jau seniai nėra. Pamenu it kuriozą, kaip aš, dėdė, ir dukterėčia – abu po stalu žaidžiame.