Joe Bidenas kreipėsi į lietuvius VU kiemelyje: „Niekas negali užgniaužti šitos šalies laisvės troškimo“

JAV prezidentas savo kalboje ne kartą pabrėžė laisvės idealus, kaip pavyzdį rodydamas Lietuvos išsilaisvinimą iš sovietų vergijos ir Ukrainos kovą su rusų okupantais.

J.Bidenas sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą yra vienas iš pasaulinio masto iššūkių pavyzdžių. Jis taip pat akcentavo tiekimo grandinės problemas, susijusias su pandemija, „spartėjančią klimato kaitos grėsmę“ ir poreikį stiprinti viduriniąją klasę – kalba apėmė daugiau temų nei daugelis tikėjosi.

Komplimentai Lietuvai

J.Bidenas kalbą, kuri truko keliolika minučių, pradėjo energingu pasisveikinimu: „Labas, Lietuva!“

JAV prezidentas J.Bidenas savo kalbos pradžioje savo kalboje pabrėžė laisvės idealus ir priminė sovietinės okupacijos žiaurumus.

„Jūs iškovojote savo nepriklausomybę ir 1991 metų sausio 13-ąją vieningai gynėte savo televizijos bokštą, kai buvote puolami“, – kalbos pradžioje sakė jis.

„Tai įrodė, kad niekas negali užgniaužti šitos šalies laisvės liepsnos. Lietuvos šviesa yra šviesi, ji visada šviečia – visiems. Tiek Vilniuje, tiek Vašingtone mes matome laisvės šviesą, kuri šiandien yra mėlyna ir geltona. Tai sieja visas šalis – ir JAV ir Baltijos šalis. JAV niekada nepripažino, kad Lietuvą gali būti okupavusi sovietų valdžia, niekada nepripažino okupantų“, – sakė jis.

J.Bidenas atskirą dėmesį skyrė į JAV atvykusiai lietuvių bendruomenei, o vėliau pabrėžė, kad dabartinė Lietuva gali didžiuotis savo naryste ES ir NATO.

„Tas ryšys tarp Lietuvos ir Amerikos žmonių visada bus stiprus. Net po nepriklausomybės tarp pirmųjų žmonių, atvykusių į Lietuvą, buvo gausybė amerikiečių iš Ilinojaus. Jų šeimos vis dar tuo didžiuojasi. Los Andželas buvo tik paskui. Daugelis žmonių, atvykusių į Lietuvą, prisiminė Sovietų Sąjungos okupaciją, priespaudą, tačiau šiandien minime atsigavimą, mums ši diena yra atsigavimas ir tai buvo tas nepriklausomybės jausmas, prisikėlimas iš pelenų, kuris tapo apvaizda. Šiandien mes turime valstybę, kuri kovoja už laisvę ir galimybes, kuri gali didžiuotis savo naryste Europos Sąjungoje ir NATO“, – teigė JAV lyderis.

„Šiandien liudijame istorinę kelionę, didžiuojamės Lietuvą vadindami savo drauge ir tikra sąjungininke“, – teigė jis.

Apžvelgdamas pastarųjų dienų aktualijas, jis padėkojo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kad jis išlaikė žodį dėl Švedijos narystės NATO.

„Man teko didelė garbė, kaip JAV senatoriui, ginti Lietuvos interesus ir lankytis čia 2014 metais. Aš iš tiesų matau, kaip viskas pasikeitė. Per pastarąsias dienas kaip JAV prezidentas turėjau galimybę dalyvauti istoriniame NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Čia susirinko gausybė sąjungininkų, turime naują narę Suomiją ir tikimės, kad Švedija netrukus taps nauja NATO nare. Prezidentas Erdoganas davė žodį“, – sakė J.Bidenas.

Rusija turi būti sustabdyta Ukrainoje

J.Bidenas teigė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas suklydo, manydamas, kad Vakarai yra bailūs, kai užpuolė Ukrainą.

„Dabar esame pasirengę atremti bet kokią agresiją prieš NATO valstybes“, – teigė jis.

J.Bidenas pabrėžė, kad JAV palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės, gindama jos teritorinį integralumą, nes nesustabdyta Ukrainoje Rusija gali imtis agresijos ir prieš kitas šalis.

Jo teigimu, Rusija šiuo metu nesuinteresuota diplomatiniais sprendimais, o V.Putinas tikisi, kad gali išlaukti, kol Vakarai pavargs, bet klysta, nes nesupranta amerikiečių vertybių ir įsipareigojimų laisvei.

„Netrukus NATO turės 32 valstybes nares. 32 laisvas, suverenias valstybes, pasirengusias ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Jas visas vienija demokratinės vertybės, šventa priesaika, jog vienos valstybės užpuolimas reiškia visos NATO užpuolimą. NATO vienybė išlieka stipri, tuo negalima abejoti“, – sakė JAV vadovas.

„Aš esu optimistas ir mano žodžiai skamba optimistiškai, nes toks esu, mes matome didžiulį stabilumą regione, NATO susivienijo ir turi daug daugiau energijos nei kada nors turėjo. Tai yra istorinė akimirka, mes žiūrime į bendrą ateitį, kuri nėra kažkoks atsitiktinumas. Kai Putinas pradėjo brutalų karą prieš Ukrainą, jis tikėjosi, kad NATO susiskaldys, tikėjosi, kad NATO nebeliks, jis manė, kad mūsų vienybės nebus, kad po pirmo išbandymo mes sugriūsime, jis manė, kad Vakarai yra bailūs, bet jis suklydo“, – teigė laisvojo pasaulio lyderis.

„Iškilus grėsmei, saugumo ir stabilumo grėsmei, mes pasirengėme ir padarėme tai, ką darėme visą laiką. NATO pasistengė, JAV pasistengė, visa Europa pasistengė, Indijos ir Ramiojo vandenyno šalys pasistengė, kad šitas iššūkis būtų atlieptas.

Mes buvome vieningi prieš prasidedant karui, prieš Putinui įsiveržiant į Ukrainą, mes matėme pajėgų sutelkimą jos pasienyje. Aš visą laiką tuo metu bendravau su kitų šalių lyderiais visame pasaulyje ir žinojome, ką Putinas planuoja. Tiesą sakant, net Ukrainoje kai kas netikėjo, kad invazija gresia, bet mes buvome pasirengę bet kokiai agresijai. Ir dabar esame pasirengę reaguoti į bet kokią agresiją prieš NATO valstybes“, – kalbėjo JAV lyderis.

„Kai Rusijos bombos pradėjo kristi Ukrainoje, mes tikrai nesėdėjome vietoje, mes subūrėme visus žmones, kad padėtume Ukrainai – su didžiausia pagarba, su didžiausia kovine dvasia kovoti su agresoriumi ir iš širdies gelmių raginu jus pagalvoti apie tai, ką mes darome. Po pusantrų metų tokių baisybių, kurias matėme Ukrainoje, jos žmonės lieka nepalaužti“, – išreiškė pagarbą ukrainiečiams J.Bidenas.

„Ukraina lieka nepriklausoma, laisva ir JAV subūrė 50 tautų koaliciją tam, kad Ukraina galėtų gintis ir galėtų tą daryti ateityje. Nuo karo pradžios su prezidentu Zelenskiu visą laiką palaikiau ryšius ir šiandien šnekėjome, mes kalbėjomės Kyjive, Vilniuje. Pakartojau jam – mes nenustosime, mūsų valia tvirta ir tikrai tą turiu galvoje. Mūsų įsipareigojimai Ukrainoje tikrai išliks tvirti ir mes ją palaikysime tiek, kiek reikės“, – sakė jis.

„Mes norime, kad šis karas pasibaigtų ir pasibaigtų sąžiningai, kad būtų išlaikyti visi Jungtinių Tautų Chartijos principai – suverenumas, teritorinis vientisumas. Tai yra du ramsčiai, kurie sudaro taikių santykių pagrindą. Jokia valstybė negali užgrobti kitos šalies teritorijos jėga. Rusija gali pakartoti kitose šalyse tai, ką padarė Ukrainoje, jeigu leisime jai tęsti veiksmus Ukrainoje, nes agresija ten yra prieš civilius, prieš vaikus, moteris“, – teigė jis.

Davė pažadą

„Deja, Rusija šiuo metu nėra suinteresuota diplomatiniais sprendimais, Putinas mano, kad jis gali tiesiog išlaukti, bet ukrainiečiai laukti negali – jie gina savo žemes ir net turėdamas galvoja, kiek laiko ukrainiečiai jau išsilaikė, Putinas tikisi, kad Ukraina palūš, bet taip nėra. Putinas tikisi, kad JAV palūš – jis nesupranta mūsų vertybių, jis nesupranta mūsų įsipareigojimo laisvei ir jis niekada, niekada neišsisuks iš šitos situacijos“, – sakė JAV vadovas.

„Nes mes esame kitokie, mes esame laisvi žmonės, kartu su lietuviais esame tie čempionai, tie žmonės, kurie palaiko Ukrainą, kuri pasirinko laisvę. Ir jūs tai puikiai suprantate, nes jūs daugelį metų gyvenate laisvės sąlygomis ir suprantate, ką reiškia galimybė pačiam apsispręsti dėl savo laisvės“, – kalbėjo jis.

„Laisvė yra svarbi visiems – ne tik Ukrainai, ne tik Baltarusijai, ne tik Moldovai, ne tik Sakartvelui. Visos šalys visame pasaulyje kovoja už teisingą tikslą. Mano žinutė jums visiems yra – tęskite, išlaikykite tą drąsą, gyvenkite viltimi ir drąsa, kurią Lietuva reprezentuoja“, – ragino ir drąsino J.Bidenas.

„Aš tikrai tą turiu galvoje ir tikrai nejuokauju, nuoširdžiai tą sakau. Niekada neturime pamiršti, kokia svarbi yra laisvė. Niekada neturime pasiduoti, abejoti geresniu rytojumi. Ir nesvarbu, ar tas rytojus ateis po metų ar kitą dieną, bet tai yra mūsų viso gyvenimo pašaukimas. Mūsų dar laukia kova priešakyje, bet mūsų vienybė tikrai nepalūš. Aš jums tą pažadu“, – sakė jis.

Įvardijo ateities iššūkius

J.Bidenas taip pat įvardijo ateities iššūkius, įskaitant klimato kaitą, ir pabrėžė, kad šiems klausimams reikalinga vienybė ir tarptautinis bendradarbiavimas.

JAV prezidento teigimu, būtent JAV ir Europos ryšiais lieka stabilumo pagrindu, be to, svarbu vystyti santykius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu.

Kalbėdamas apie tarptautinį JAV vaidmenį J.Bidenas sakė, kad Amerikos lyderystė lyderystė nėra labdara – tarptautinio bendradarbiavimo svarbą ypač išryškino pandemija.

JAV prezidento žodžiais, tarptautinis pasaulis yra kryžkelėje ir dabartiniai sprendimai dėl atsako į Rusijos agresiją ir klimato kaitą lems pasaulio ateitį keliems dešimtmečiams į priekį – J.Bideno žodžiais, „dabar sprendžiame, kokią ateitį turės mūsų vaikai ir anūkai“.

„Mielieji, žvalgausi po pasaulyje šiandieną, vykstant karui, kai vykstant įvairiems kitiems konfliktams, pasaulyje vyraujant netikrumui, bet aš vis tiek matau didžiules galimybės sukurti didesnę taiką ir gerovę. Matau galimybę didesniam orumui, teisingumui, žmogaus teisėms, nes jos turėtų būti prieinamos visiems.

Tai yra toks pasaulis, kurio nori JAV ir kurio link žengia, bet tai galime pasiekti tik dirbdami kartu. Mums reikia laikytis vienybės dvasios, mes turime siekti bendrų tikslų ir bendrai atsakyti į Rusijos agresiją. Mes tikrai turėtume kartu kurti pasaulį tokį, kokio norime savo vaikams“, – kalbėjo JAV lyderis.

Likus keliolikai minučių iki 20 val. į Vilniaus universitetą atvyko J.Bideno kortežas. Jis iš netoliese esančio „Kempinski“ viešbučio atvyko uždaryta Pilies gatve.

G.Nausėda akcentavo JAV ir Lietuvos draugystę

Prieš J.Bideną į vilniečius kreipėsi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Kartu su JAV esame labiau užtikrinti dėl savo rytojaus“, – teigė jis.

J.Bidenas atsipūsti prieš kalbą turėjo nedaug laiko. Iš NATO viršūnių susitikimo renginių „Litexpo“ į šalia Vilniaus universiteto esantį „Kempinski“ viešbutį jis grįžo tik apie 18.30 val.

19.30 val. scenoje pasirodė Lietuvos prezidentas G.Nausėda, pasakęs kalbą apie Lietuvos ir JAV ryšius.

„Mieli Lietuvos žmonės, prieš 90 metų lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas atliko žygdarbį bandydami simboliškai sujungti Niujorką ir Kauną, Jungtines Amerikos Valstijas ir Lietuvą, naująjį ir senąjį pasaulius.

Šiandien visa didžiulė erdvė nuo Vašingtono iki Vilniaus suvienyta politiškai, ekonomiškai ir vertybiškai, ją jungia ir nesutraukomi kolektyvinės gynybos bei saugumo saitai, kuo dar kartą įsitikinome per Vilniuje vykusį NATO viršūnių susitikimą“, – sakė G.Nausėda.

Jis teigė, kad šioje aikštėje kuriamas istorinis įvykis, dar labiau sustiprinsiantis Lietuvos ir JAV draugystę.

„Viso to nebūtų be įkvepiančios JAV lyderystės, nebūtų be mūsų bičiulių, amerikiečių, išteklių ir didžiulių pastangų. Ir šiandien, kai mūsų regione žiauri, brutali Rusijos karinė agresija grasina sutrypti demokratiją ir laisvą tautų apsisprendimą, JAV nestovi nuošalyje. Amerikos buvimas Lietuvoje sustiprina mūsų saugumą, Amerikos pagalba Ukrainai sustiprina jos galią priešintis okupantui“, – teigė Lietuvos vadovas.

„Už savo gynybą, pirmiausia, esame atsakingi mes patys, tačiau aktyvus JAV įsitraukimas leidžia mums sušvelninti ilgalaikes grėsmes, kurias taip gerai žinome iš savo istorijos. Kartu su JAV esame labiau užtikrinti dėl savo rytojaus, kurį kurdami neretai remiamės Amerikos pavyzdžiu“, – sakė jis.

„Neatsitiktinai tokį ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje paliko JAV lietuviai – ne tik jau minėti S.Darius ir S.Girėnas, bet ir laisvės kovų herojus Adolfas Ramanauskas-Vanagas, krepšininkas Pranas Lubinas, meno kūrėjai Jonas Mekas ir Jurgis Mačiūnas, bei daugelis kitų. Visi kartu ir kiekvienas savo savitu būdu jie kūrė ir kuria lietuvišką svajonę“, – kalbėjo prezidentas.

„Ir iki šiol amerikietiška energija, drąsa veikti ir siekti savo užsibrėžtų tikslų nepertraukiamai liejasi į mūsų bendro gyvenimo audinį. Kaip ir Lietuvos žmonės per amžius – nuo pat LDK dvasioje išaugusio Tado Kosciuškos – nenumalšinamu laisvės troškimu ir daugeliu talentų nuolat pildė gyvybines JAV jėgas“, – teigė jis.

„Šiandien šioje aikštėje mes neabejotinai kuriame istorinį įvykį – pasidžiaukime juo“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

„Aš galvoju, kad šitas įvykis tik dar labiau sustiprins Lietuvos ir JAV draugystę. Išties nepaprastai džiugu, kad mums minint dvišalių diplomatinių santykių šimtmečio jubiliejų Lietuvoje lankosi 46-asis JAV prezidentas Joe Bidenas“, – sakė jis.

„Sutinkame jį ne tik kaip kitos valstybės vadovą – sutinkame jį atviromis širdimis bei rankomis, kaip artimą draugą ir sąjungininką. Daugelį metų su didžiausia pagarba stebėjome jo nenuilstamą darbą laisvei. Šiandien prezidentas Joe Bidenas yra čia, su mumis, ir mes turime progą padėkoti jam ir visiems JAV žmonėms. Tegul mūsų šalių draugystė gyvuoja per amžius ir tegul Dievas laimina Lietuvą ir Jungtines Valstijas“, – užbaigė jis.

Žmonės karštyje laukė ir šešias valandas

JAV ambasada Vilniuje buvo paskelbusi, kad J.Bideno pasiklausyti galės visi norintys, tačiau patarė ateiti anksčiau, jei bus daug žmonių.

Pirmieji laukiantieji Universiteto gatvėje pradėjo rinktis apie vidurdienį. Tad laukti jiems teko daugiau nei šešias valandas, kepinant saulei.

Vis dėlto žmonės nesiskundė, tvirtindami, kad nori pamatyti JAV prezidentą ir išgirsti galbūt ne mažiau svarbią kalbą, nei Rotušės aikštėje prieš daugiau nei 20 metų pasakė kitas JAV prezidentas George'as Bushas.

Šis prezidentas 2002 metais, lankydamasis Vilniuje, ištarė legendine tapusią frazę: „Kiekvienas Lietuvos priešas nuo šiol bus laikomas ir JAV priešu“. Ir taip skambiai pažymėjo tuomet ką tik Lietuvos gautą kvietimą prisijungti prie NATO.

J.Bideno susirinko paklausyti ne tik paprasti vilniečiai, bet ir politikos, mokslo, kultūros elitas. Ilgoje eilėje laukė ir paskui universiteto kieme kantriai stovėjo susisiekimo ir kultūros ministrai Marius Skuodis ir Simonas Kairys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. Universiteto kieme laukė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, politologas Mažvydas Jastramskis, evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis.

Vėliau atvyko ir pirmose eilėse susėdo kadenciją baigę prezidentai Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios šalies vadovas Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Šiaulių meras Artūras Visockas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir kiti.

Pasakęs kalbą prie jų prisijungė ir prezidentas G.Nausėda su žmona Diana.

Kalbos klausėsi ir Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.