Jojimas – užtikrintas vaistas nuo blogos nuotaikos

Moteris ir žirgas / Vida Press nuotr.
Moteris ir žirgas / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Galbūt vis sukirba mintis: „Kaip būtų gerai išmokti joti!“? O jei tokių minčių ir nekyla, greičiausia neprieštarausite, kad jojimas – puikus būdas praleisti laisvalaikį? Pasirodo, jis dar ir padeda stiprinti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą.

Su jojike Raimonda Palionyte, taip pat einančia ir rimtas Lietuvos žirginio sporto federacijos generalinės sekretorės pareigas, kalbėjomės apie tai, ką vertėtų žinoti pradedant jodinėti, o taip pat, kaip elgtis ir ko vengti, kad bendravimas su žirgu teiktų tik geras emocijas. 

Raimonda Palionytė
Raimonda Palionytė / Asmeninio albumo nuotr.

– Įsivaizduokime, kad žmogus vieną dieną nutaria, jog štai šią vasarą pagaliau pramoks joti. Ką jis turėtų žinoti, kad viskas eitųsi kaip iš pypkės?

Lipant ant žirgo ir  jojant dirba raumenys, kurie įprastai yra neveiklūs, todėl nepamankštintus juos lengva traumuoti.

– Reikėtų pradėti nuo jojimo klubo pasirinkimo. Jokiu būdu nerekomenduoju mokytis jojimo pradmenų pas senelį kaime. Žirgai – baikštūs gyvūnai, juos gali pabaidyti ir purptelėjęs paukštis, ir pravažiuojantis automobilis, todėl šalia naujoko turi būti profesionalus šios sporto rūšies treneris, kuris žino, ką ir kaip daryti. Dėl saugumo labai svarbu dėvėti šalmą. Jei žmogus jo pats neturės, gaus klube. Taip pat patartina mūvėti ilgas, tamprias, judesių nevaržančias kelnes, avėti ilgaaulius batus. Dar viena taisyklė, kurios reikia laikytis tausojant sveikatą – sėstis į balną apšildžius raumenis. Mankštos metu dera pasilankstyti, pasisukioti, padaryti įtūpstų... Lipant ant žirgo ir jojant dirba raumenys, kurie įprastai yra neveiklūs, todėl nepamankštintus juos lengva traumuoti.

Raimonda Palionytė
Raimonda Palionytė / Asmeninio albumo nuotr.

– Žirgai labai jautrūs kvapams, tiesa?

– Taip, tiesa. Kokie nors sodrūs kvepalai žirgui gali nepatikti – kaip ir kiti intensyvūs kvapai. Apie alkoholį nėra ko ir kalbėti, juolab, kad sutrinka ir išgėrusio žmogaus koordinacija, o ji labai svarbi, norint sėkmingai jodinėti.

– Galima spėti, kad žirgams smagiau nešti ant nugaros lieknesnį žmogų?

– Žirgui jį nešti lengviau dėl svorio, tačiau nebūtinai liekno žmogaus ir  koordinacija gera. Apkūnesnis, tačiau vienu ritmu su žirgu judantis, savo svorį tinkamai paskirstantis raitelis gali būti pranašesnis. Svarbu jausti, kaip žirgui patogu. O šito išmokstama treniruojantis. Mokantis prisitaikyti prie žirgo prireikia nemažai treniruočių. Tačiau ilgainiui aplankantis vienovės su žirgu pojūtis teikia didžiulį pasitenkinimą.

– Kritimai matyt neišvengiami? Kaip išsisukti tik su mėlynėmis?

– Naujokams skiriami ramūs žirgai, bet, kaip jau sakiau, visko gali nutikti. Aišku, geriausia kristi neįsitempus ir susisukus į kamuoliuką – taip mažiau rizikos patirti traumą. Krentant reikėtų paleisti pavadį antraip žirgas, nesuprasdamas, kas vyksta, gali pamėginti atsikratyti į jį įsikibusio „balasto“. Beje, jojant reikia jėgų, todėl patarčiau eiti į jojimo treniruotę pasistiprinus ne vien salotų lapais. Tačiau persivalgyti irgi nepatartina, nes dėl neįprastų judesių gali sutrikti virškinimas.

Raimonda Palionytė
Raimonda Palionytė / Asmeninio albumo nuotr.

– Turbūt žmonėms su nesveiku stuburu nereikėtų nė svajoti apie jojimą?

– Susiruošęs jodinėti žmogus turi būti fiziškai sveikas. Tačiau, jei yra kokių nors sveikatos problemų, reikalingas individualus vertinimas. Pavyzdžiui, viena mano mokinė turi stuburo skoliozę. Iš pradžių jai sunkiai sekėsi joti tam tikra kryptimi, paskaudėdavo nugarą, tačiau laikui bėgant ji ėmė justi, kad padėtis taisosi. Pagerėjimą, lankydama treniruotes vieną du kartus per savaitę, mergina pajuto po metų. Juk jojimas mankština, stiprina raumenis, o kai yra skoliozė, arba stuburo išlinkimas į šoną, nugaros raumenys nėra deramai išsivystę. Neabejoju, kad jei ji būtų treniravusis dažniau,  pagerėjimas būtų buvęs greitesnis. Bet kokiu atveju patarčiau treneriui pasakyti apie savo sveikatos bėdas – jas žinodamas jis parinks tinkamą krūvį.

TAIP PAT SKAITYKITE: 5 sveikatos problemos, kurias sušvelnina augintiniai

Žirginiam sportui amžius nėra svarbus, tačiau fiziškai stipresniems, sportiškesniems greičiau baigiasi pradinio etapo diskomfortas.

O jei žmogus nori būti absoliučiai tikras, kad jodinėdamas sau nepakenks,  gali apsilankyti pas gydytoją. Daryti tai ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas. Tačiau treneriui tikrai reikėtų žinoti, jei gydytojas žmogui pasakė: „Jūs turite išvaržą.“ Žirginiam sportui amžius nėra svarbus, tačiau fiziškai stipresniems, sportiškesniems greičiau baigiasi pradinio etapo diskomfortas. Kai pasėdi balne, kūnas reaguoja į tai, kas jam neįprasta, bet taip ir turi būti. 

TAIP PAT SKAITYKITE: 9 idėjos, galinčios „perkrauti smegenis“

– Sako, kad jojimas labai gerai išvaiko slegiančias mintis?

– Ateina žmogus po darbų pavargęs, įsitempęs, iškankintas visokių rūpesčių, o išeina iš žirgyno visai kitos nuotaikos. „Kaip gerai pailsėjau!“ – tai esu girdėjusi daug kartų. Kai būni su žirgu, nėra kada galvoti apie save ir savo bėdas, nes turi pasirūpinti juo, turi skirti jam visą dėmesį. Nepamirškite eidamos į žirgyną įsimesti morką, obuolį, cukraus ar duonos. Šie skanėstai labai padeda megztis geram psichologiniams ryšiui tarp žmogaus ir žirgo.