Juokas ne tik ilgina gyvenimą, bet ir padeda išsaugoti yrančius santykius
Juokas, linksmi pokštai lydėjo žmoniją per visą istoriją. Paprastai sakoma, kad juokas skiria žmogų nuo gyvūno. Dar sakoma, kad juokas – geriausias vaistas. Jūsų dėmesiui – įdomūs faktai apie juoką.
Kai juokiamės, dirba net 17 veido raumenų, jie susitraukia ir atsipalaiduoja.
Santykiai trunka ilgiau, jei žmonės juokiasi. Psichologas Bobas Levinsonas pakvietė poras į savo laboratoriją ir paprašė, kad kiekvienas iš partnerių aptartų juos neraminančius dalykus. Poros, kurios įtemptą situaciją sprendė pasitelkdami šmaikščius pokštus, ne tiktai greičiau susikalbėjo, bet ir ilgiau išgyveno kartu negu tos poros, kurios problemas sprendė rimtais veidais.
Pasirodo juokas gali padėti išvengti raukšlių. Kai juokiamės, dirba net 17 veido raumenų, jie susitraukia ir atsipalaiduoja. Juokas – viena geriausių priemonių nuo raukšlių.
Kuo naudinga juoko terapija? Ar žinojote, kad daugelyje šalių yra pripažinta juoko terapija. Psichologai teigia, kad juokas mažina įtampą, stresą. Besijuokiantis žmogus yra labiau atsipalaidavęs ir nusiraminęs, vadinasi, gerėja jo psichinė ir fizinė būklė. Be to, juokas gali padėti išvengti širdies ligų, gerina kraujagyslių funkciją. Mažėja nerimo ir baimių, pagerėja nuotaika. Juokiantis vyksta daug biologinių ir cheminių reakcijų: giliau kvėpuojame, išsiskiria laimės hormonai, vadinamieji endorfinai. Po juoko terapijos pagerėja miegas, atsipalaiduoja raumenys.
TAIP PAT SKAITYKITE: 40-osios rokenrolo karaliaus mirimo metinės. Šių jo žodžių neįmanoma pamiršti iki dabar
Įvairios juoko rūšys. Ar žinote, kad juokas skirstomas net į kelias rūšis? Jų yra pačių įvairiausių: mandagus, nervinis, piktdžiugiškas ir kt. O lietuvių kalba turi daug puikių žodžių juokui apibūdinti: kvatoti, kikenti, krizenti, klegėti, žvengti. Pagalvokime, jei juokas nebūtų toks svarbus mūsų gyvenime, ar jam apibūdinti būtų tiek sinonimų?
Juokiasi ir gyvūnai. Tikriausiai nebuvote pagalvoję, kad juoktis gali ir gyvūnai. Tačiau tikrai yra tokių, kurie kuo smagiausiai tai daro. Šimpanzės, gorilos, orangutangai skleidžia garsus, panašius į juoką. Taip jie elgiasi atsakydamos į fizinį kontaktą, pavyzdžiui, imtynes, žaidimus, kutenimą. Žmonės tų garsų neatpažįsta kaip juoko, nes gyvūnų skleidžiami garsai neprimena jo. Jie labiau panašūs į spiegimą. Savaip panašius į juoką garsus gali skleidžia šunys ir netgi žiurkės bei kiti gyvūnai.
Tai yra užkrečiama! Kai tik išgirstame kieno nors juoką, kyla noras taip pat juoktis. Mokslinis paaiškinimas yra toks, kad smegenys yra aktyvinamos juoko garso. Ir tai yra puiku, nes smagu pratrūkti juoku išgirdus gerą pokštą ar juokingą situaciją.
Pelnas iš pokštų. Nu senų laikų žmonės reikėjo linksmybių ir juoko. Jau senovėje egzistavo klajojantys juokdariai. Jiems buvo kur kas sunkiau, nei tiems, kurie dirbdavo dvare, nes tekdavo keliauti per miestus ir vaidinti aikštėse.
Psichologai teigia, kad juokas mažina įtampą, stresą. Besijuokiantis žmogus yra labiau atsipalaidavęs ir nusiraminęs, vadinasi, gerėja jo psichinė ir fizinė būklė.
Tačiau jie ne tik linksmino žmones, bet ir dėl skanesnio kąsnio apgaudinėdavo bei vogdavo. Tarp tokių juokdarių buvo ir gatvės muzikantai, fokusininkai. Beje, neretai juokdariais virsdavo ir kokią nors negalią turintys žmonės. Jie ja sumaniai pasinaudodavo. Atrodo, kad nedaug kas pasikeitė ir šiais laikais: prajuokinti žmogų yra sunkus dalykas, tad komikams tenka dirbti išsijuosusiems.
Juokas knygose. Juokas mūsų gyvenime yra toks svarbus, kad apie jį parašyta ne viena knyga. Štai, pavyzdžiui, apie jį rašomos net knygos vaikams. Viena tokių yra „Timas Taleris, arba parduotas juokas“. Šioje knygoje parodoma situacija, kad žmonės nevertina to, ką turi. O juokas yra vienas tų dalykų, kurie mums įgimti. Berniukas, pardavęs savo juoką praranda visą gyvenimo džiaugsmą. Taigi, reikia džiaugtis paprastais dalykais. Juokas – vienas iš jų.
TAIP PAT SKAITYKITE: 8 dalykai, kurių nedaro sąmoningi žmonės
Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!