Pirmąją vasaros dieną Juozo Statkevičiaus mama Vanda Statkevičienė viename iš Kauno restoranų šventė savo jubiliejų. Žinomas dizaineris su portalu Žmonės.lt mielai sutiko pasidalinti brangiausio savo žmogaus gimtadienio įspūdžiais. „Visiems smalsu, kiek jai metų. Tik inteligentiški žmonės moters po septyniasdešimties metų to neklausia...“ – mandagumo taisyklę pokalbio pradžioje priminė Juozas.
Kas jubiliejaus proga rūpinosi mamos įvaizdžiu?
Mama rūpinasi savo įvaizdžiu pati. Ji visada mokėjo rengtis ir atrodyti gražiai nuo jaunystės. Ir jai tai nekelia galvos skausmo. Ji puikiai žino, kas jai tinka.
Mama – seno kirpimo žmogus, niekados nedaro cirko iš drabužių. Ji sako, kad susigaudo, kas madinga, bet turi savo stilių ir atrodo gerai tiek Kaune, tiek Paryžiuje. Jokių stilistų jai nereikia. Žinoma, turi su kuo pasitarti, bet nusprendžia ji pati ir jos nepastumsi.
Graži ir visada elegantiška. Kitokios mamos nesu matęs.
Žaviuosi ja nuo vaikystės. Mama visada atrodo kitaip ir moka išsiskirti. Pati pasidažo, yra ištikima savo stiliui kalbant apie šukuoseną. Gaila, kad jau „anų laikų“ kirpėjų nebeliko, o jaunimas nemoka gražiai plaukų subanguoti. Bet ir tai – ne problema: ji pati moka susišukuoti.
Ir visai nesvarbu, kokia proga: gimtadienis, kelionė į teatrą ar į turgų – moteris turi atrodyti žavingai ir nepriekaištingai. Tokie mamos standartai.
Grožis visada laimi! Mano mama – tikra pažiba ir pavyzdys jaunajai kartai.
Suknelę, kuria ji vilkėjo per savo gimtadienį, savaime suprantama, pasiuvo mano mados namai. Juk mama – pagrindinė mūsų klientė jau 36 metus.
Kas jūsų mamai dovanojo didžiulę rožių puokštę, tobulai derėjusią su jos apranga?
Puokštę padovanojau aš. Niekas nieko nederino ir negalvojo. Viskas vyko spontaniškai, lengvai ir be rūpesčio. Tiesiog mamai tinka raudona.
Džiaugiuosi, kad jai patiko. Ji gavo labai daug gėlių. Ne tik aš myliu savo mamą, ji – gerbiama kaunietė, mėgstamas ir mylimas žmogus.
Iš kur pas mamą tiek energijos? Kur jos gyvybingumo šaltinis?
Mama vartoja papildus ir išties yra labai gyvybinga. Tai daug kam kėlė nuostabą – visi gimtadienio svečiai jau buvo pavargę, bet tik ne mama! Ji visada tokia – kaip fejerverkas. Visada geros nuotaikos ir visada į viską žvelgia su humoru.
Instagrame paviešintame vaizdo įraše matyti, kad mama ne tik šypsosi, bendrauja, bet ir šoka. Jai – svarbu šokti?
Mama neatsitiktinai pasirinko restoraną „Legenda“. Gimtadienis vyko ten, kur grojo gyva muzika. Nes visokie „mandri“ restoranai siūlo kotletus iš burokėlių ir morkų, o programai, šokiams neturi nei vietos, nei skonio, nei lėšų. Mano mama sako, kad restoranas be programos – tiesiog valgykla.
Mamai labiausiai nepatinka, kai priklaupęs padavėjas dar 10 minučių aiškina, koks sezamas užbarstytas ir iš ko patiekalas pagamintas – galima juk visa tai perskaityti meniu ir gali aiškinti kas ką nori, bet paragauji ir – neskanu.
Mama restoraną rinkosi ne pagal kotletų skonį (nes moka pati puikiai gaminti), o pagal tai, kur galima šokti!
Galbūt tai kiek senoviškai skamba, bet tikra tiesa, kad restoranų su gyva muzika, šokiais, specialia programa – vis mažiau.
Todėl ir neina žmonės į restoranus, nes neįdomu. Deja, skaniais kotletais nieko nenustebinsi.
Esate sakęs, kad išmokėte Lietuvą mylėti mamas. Galite pagrįsti šį teiginį?
Mamą myliu visada. Visko būna, ir pasibarame. Bet visada greitai susitaikome ir juokiamės. Tik pastebėjau, kad bėgant metams vis daugiau juokiamės ir daugiau laiko leidžiame kartu.
Yra taisyklė: nors kartą per dieną paskambinti o susitikus – būtina maloni smulkmenėlė. Juk dovanų ir dėmesio nebūna per daug. Ir visada dar galima paklausti, ko širdelė geidžia. Ir ne tik per Moters ar Mamos dieną.
Mums visada smagu susitikti: gaminame, valgome, apkalbinėjame ir džiaugiamės kartu. O tai juk ir yra gyvenimas.
Laiku supratau, kad mamas reikia vertinti, gerbti tada, kai viskas gerai. Juk visi žinome kad mūsų tėveliai ir mamos – ne amžini. Todėl vertinu kiekvieną kartu praleistą minutę, o geru pavyzdžiu užsikrečia kiti. Juk mane tiek gyvenime, tiek socialiniuose tinkluose stebi labai daug žmonių. Todėl džiaugiuosi, kad žmonės mokosi gerų dalykų.
O pikti tegul plepa, ką nori. Žmonių neapgausi – jie mato, kur tikras rūpestis ir meilė.
Ko reikia mamai, kad ji jaustųsi laiminga?
Mamai reikia dėmesio, tada ji žydės kaip rožė! Mano užduotis – kad mamai norų netrūktų. Man malonu, kai ji laiminga.
Ir man patinka dėl jos stengtis, lepinti, ruošti kolekcijas, spektaklių kostiumus. Juk ji – svarbiausias mano žiūrovas, kritikas ir nuoširdi meilė!