Prieš 120 metų, 1901-ųjų gruodžio 10-ąją, Alfredo Nobelio mirties dieną, buvo įteiktos pirmosios labdario vardu pavadintos premijos. Ir surengta NOBELININKŲ PUOTA, kuri tapo nepajudinama, bet laiko tėkmei vis dėlto paklūstančia tradicija.
Nuo to laiko pokylis praleistas ne tiek jau daug kartų. 1907-aisiais – dėl Švedijos karaliaus Oskaro II mirties; du kartus – dėl pasaulinių karų (1914–1919 ir 1939–1944 metais šventei skirtos sumos buvo paaukotos Raudonajam Kryžiui). 1924-aisiais – kai į Stokholmą negalėjo atvykti amerikiečių laureatai. Ir 1956-aisiais – diplomatiškai protestuodami prieš sovietų represijas Vengrijoje švedai nenorėjo kviesti sovietų ambasadoriaus ir tiesiog atšaukė vakarą.
2020-aisiais toks protestuotojas buvo koronavirusas – pokylis Stokholmo rotušėje irgi tapo COVID-19 auka. Bet ateinančiais metais jį žadama grąžinti. Laukdami Nobelio savaitės – taip vadinami šiai progai skiriami renginiai, kai į Švedijos sostinę suvažiuoja mokslingieji ponai ir ponios, galime prisiminti, kaip tai atrodė geresniais laikais, kai didžiausias susirinkusiųjų rūpestis buvo ilgos oratorių kalbos ir keturias valandas trunkanti vakarienė.