Kai prasitariu draugams, kad ruošiuosi mados savaitei, daugumai prieš akis iškyla Niujorko dangoraižiai, pompastiški pripažintų mados namų podiumai ir, žinoma, pirmose eilėse dailiai sudėlioti maišiukai, pilni dizainerių gėrybių. Nors esu dalyvavusi Londono mados savaitėje, paskutinės mano aplankytos mados savaitės buvo kiek labiau nutolusios nuo tituluojamų mados sostinių: Serbija, Malta, Sankt Peterburgas bei Ryga.
Galima manyti, kad tikroji mada egzistuoja tik ten, kur didelė konkurencija, aukšti reikalavimai ir, kaip taisyklė, dizaineriai į savo kolekcijas investuoja milžiniškas pinigų sumas... Bet vargiai ar yra tokia sąvoka kaip „tikroji mada“, todėl man natūraliai smalsu pamatyti mados savaičių užkulisius, kur vos dizaino studijas spėję pabaigti jauni ir veržlūs menininkai (šita sąvoka jiems labiau tinka nei tipinė „dizainerio“ etiketė) savo modelius pirmą kartą išsiunčia ant podiumo, o išėję nusilenkti auditorijai braukia ašaras...
Kaip patekti į mados savaites ir kam to reikia?
Lankytis mados savaitėse pradėjau kartu su žurnalistinio darbo pradžia ir gauti kvietimai tikrai nebuvo be įsipareigojimų. Ten pakviesti žurnalistai privalo ne tik atidžiai stebėti kolekcijas, bendrauti su dizaineriais bei kitais tarptautiniais svečiais, bet ir parengti keletą straipsnių apie mados savaitę. Nemokamų pietų nebūna, tad dalyvavimą bet kurioje mados savaitėje reikia suprasti kaip darbinį įsipareigojimą. O į klausimą, „kodėl verta važiuoti į mados savaites”, kiekvienas turi rasti savo atsakymą.
Pažintis su kitos šalies mados konceptu plečia akiratį, tačiau dažniausia mano misija – paįvairinti, nuspalvinti lietuviškų žurnalų turinį ir suprasti ką tik susikūrusių naujų mados namų patiriamus iššūkius. Jų problemos, klaidos arba sėkmės istorijos man padeda geriau konsultuoti savo klientus, kurie nori prekiauti kitose rinkose ar tiesiog keisti pozicionavimą ir būti labiau matomi.
O patekimas į mados savaites irgi nėra atsitiktinis: tiek didžiosiose mados savaitėse, tiek mažesnėse galioja tos pačios taisyklės. Beveik kiekviena mados savaitė turi savo elektroninį puslapį, kuriame skelbia, kada vyks madų pristatymai ir kokie dizaineriai pakviesti prezentuoti savo kolekcijas. Ten taip pat galite rasti aplikacijas dalyvavimui ir jos būna trijų tipų: dizaineriams, žurnalistams ir potencialiems kolekcijų pirkėjams, atstovaujantiems parduotuvėms ir prekybos centrams. Visų mados profesijų atstovai turi užpildyti anketas, įrodančias jų atstovavimą tam tikroms kompanijoms ar žurnalams ir pateikti savo portfolio.
Tokie renginiai skirti industrijos atstovams, todėl niekas kvietimų nedalija šiaip sau.
Vienos mados savaitės turi griežtesnius reikalavimus, kitos – nors ir vykdo mažiau konkurencingą atranką, tačiau su kiekvienu dalyviu atsargiai suderina jo atvykimo priežastis. Natūralu, kad tokie renginiai skirti industrijos atstovams, todėl niekas kvietimų nedalija šiaip sau. O pačiose didžiausiose mados savaitėse ir į kiekvieną dizainerio pristatymą reikia aplikuoti atskirai. Nenuostabu, kad visų svajonė – stebėti Chanel ar Gucci kolekcijas, tačiau, esant ribotam vietų skaičiui, dizaineriai patys atsirenka, kurie žurnalistai ar tinklaraštininkai prisidės prie jų sėkmės.
Serbijos mados savaitė: su Patrizia Gucci ir italų ambasada
Mitui, kad viskas vyksta vien tik Niujorke ar Londone, paneigti aprašysiu, kokios buvo dvi paskutinės mano aplankytos mados savaitės ir kodėl ten dar norėčiau sugrįžti.
Prieš mažiau nei porą savaičių buvau pakviesta į Serbijos mados savaitę, kuri vyko Novi Sado mieste, įsikūrusiame valanda kelio nuo Belgrado. Miestas su 300 000 gyventojų, kuris 2021 metais taps Europos kultūros sostine – idealesnė lokacija mados pristatymams nei didelė ir gana nesaugi Serbijos sostinė. Bet kokiu atveju, sąlyginai mažame mieste vykusi mados savaitė sugebėjo pritraukti daugiau nei 350 000 svečių ir yra tituluojama penkta didžiausia mados savaite Europoje.
Neretai organizatoriai sugalvoja pakviesti ir tarptautinių mados industrijos veidų, kurie galėtų generuoti geresnį skaitomumą ir padėtų užtiktinti renginių svarbą tarptautiniu mastu. Ta proga į Serbiją atvyko Patrizia Gucci, Gucci mados namų įkūrėjo Guccio Gucci anūkė, kuri ten ir pristatė savo naują knygą apie skandalingą jų šeimos istoriją. O kai tarp kolekcijų pristatymų tarptautiniams svečiams įkurtame lounge galima pasikalbėti su buvusiu Jean Paul Gaultier mados koncerno prezidentu ar garsiu prancūzų komunikacijos ekspertu Williamu Arlotti, tokie renginiai tikrai tampa verti dėmesio.
Svarbu paminėti, kad dauguma mados savaičių labai aktyviai bendradarbiauja viena su kita, todėl vienais metais geriausius Serbijos dizainerius pamatysite ant Maltos mados savaitės podiumo, o kitais – Maltos dizainerius pasikviečia serbai. Ir iš tiesų, mados savaitės vargiai konkuruoja viena su kita – atvirkščiai, ieško bendradarbiavimo taškų ir dalijasi patirtimi. Kad tai ne tik įvaizdis, įsitikinu ir per organizatorių rengiamas vakarienes: skirtingų mados savaičių prezidentai pažįstami jau daugelį metų, o kai kurie iš jų kartu planuoja net laisvalaikį. Vienaip ar kitaip, labai jaučiama ir didžiųjų mados savaičių įtaka: ten pasiteisinę konceptai pritaikomi ir visose likusiose šalyse.
Serbai atitinkamą duoklę visgi suteikė ir Italijai: mados savaitės uždarymas ir apdovanojimai labiausiai nusipelniusiems industrijos veidams vyko italų ambasadoje Belgrade. Ten kalbėta apie nuolatinį ryšį su Italija: didžiąją dalį darbo vietų šalyje sukuria italų mados namai, o dauguma vietinių dizainerių taip pat bendradarbiauja su Italija kurdami ir gamindami savo kolekcijas.
Maltos mados savaitė: kolekcijų pristatymai tvirtovėje ant kalno
Jeigu Serbijos mados savaitė nelepino oru, tai Maltos mados savaitei žavesio pridėjo ne tik per atviroje erdvėje rengiamus pristatymus dvelkiantis jūrinis vėjas, kedenantis suknelių šleifus, bet ir įdėtas didelis darbas kuriant vieną iš įsimintiniausių mados savaičių.
Kiekvienas vakaras buvo rengiamas ant kalno įsikūrusioje istorinėje Valetos tvirtovėje, nuo kurios atsiveria vaizdas į prieplauką. Rėmėjų gausa irgi neleido nuobuodžiauti tarp pristatymų: išbandomi naujausi grožio produktai, suorganizuojami ir „pop-up” butikai, kuriuose galima rasti ir kiek mažiau žinomų Maltos dizainerių produkcijos, pristatomos virtualios realybės pramogos. Nors nubodžiauti neteko: siurrealistinius scenarijus „piešė” dizaineris Natanas Micallefas, žaisdamas su tekstūromis ir medžiagomis. Netikėtai nustebino ir lietuviškų šaknų turintis mados ženklas Rosita Silk – tai Maltoje gyvenančios ir kuriančios lietuvės žaismas su natūraliu šilku, ant kurio ji tapo unikalius piešinius.
Sėkminga mados savaite laikau tą, kuri man padeda pastebėti mados naujokus, kuriuos bus galima išvysti didžiosiose mados savaitėse po keletos sezonų. Būtent Maltos mados savaitė buvo išskirtinai sėkminga turiniu. Lygiai kaip ir sėkminga plačiomis pažiūromis: kviečiama vis daugiau svečių, reprezentuojančių skaitmenines technologijas. Tarp dalyvių buvo ir tarptautinių tinklaraštininkų, video ir TV laidų kūrėjų, socialinių tinklų ir žiniasklaidos ekspertų – gal todėl mados savaitė ir sulaukė labai daug viešumo.
O geriausia dalis visgi ta, kad mada pasauliniame kontekste gauna vis daugiau paramos: net ir mažesnių šalių vyriausybės finansuoja mados savaites (Maltoje ministro pirmininko žmona praleido pusdienį bendraudama su jaunaisiais dizaineriais – rodydama palankumą turizmo pritraukimui per mados savaičių formatą), o dizaineriai vis dažniau ryžtasi investuoti už tai, kad būtų matomi.
