Ką daryti, jei jūsų vyrui – vidurio amžiaus krizė? Psichologės patarimai
Vyro gyvenime yra sunkus periodas, kuris tęsiasi nuo 37 iki 42 m. Šį vyro gyvenimo laikotarpį dažnai vadina vidurio amžiumi. Ar tikrai 40 metų – tai katastrofa visiems aplinkiniams ir pačiam vyrui? Jūsų dėmesiui psichologės Elenos Novoselovos parengtos knygos „Alfa patinas? Taip!“ ištraukos, kurias publikavo tinklapis woman.ru.
Pirmiausia, tai apibendrinimų amžius. Jeigu vyras šiame amžiuje laiko save sėkmingu, jo socialinės ambicijos patenkintos, tuomet jis nugalėtojas. O nugalėtojai yra verti ir apdovanojimų, ir pjedestalo, ir audringų aplodismentų, ir susižavėjusių žvilgsnių.
Pasaulis tiesiog privalo žavėtis jo pasiekimais. Ir kas gi šio pasaulio gyventojai? Žmona, kuri kartu nuėjo visą šį kelią iki jo pasiekimų? Ji seniai liovėsi juo žavėtis, o jo pasiekimus vertina kaip kažką visiškai įprasto. Gal vaikai, turintys tokį nuostabų tėtį? Vargu.
Tai kas gi įvertins didvyrio žygdarbius? Kas gi žiūrės į jį įsimylėjusiomis akimis, kupinomis susižavėjimo? Jūs irgi tai puikiai žinote! Jaunos moterys, tapusios „alfa patino“ įvaizdžio įkaitėmis. Ir reikalas čia ne tas, kad vyras nusprendė „seną, keturiasdešimties metų žmoną iškeisti į dvi jaunas, po 20 metų“. Ir net ne tas, kad jis sugadintas ar pasileidęs.
Jam tiesiog kaip oro reikia sėkmės! O žmona visai neskuba prie jo su laurų vainiku. O aplinkui tiek daug susižavėjusių merginų... „Jeigu ne dabar, tai kada?“ – galvoja vyras. Jam vis neduoda ramybės klausimas: „Ko šiame gyvenime esu vertas?“. Atsakymo jis ieško ne klausdamas kolegų ar draugų, tai praeitas etapas. Jam reikia moterų susižavėjimo. Dabar jam svarbiausia – santykis su jo didinga asmenybe.
Alkstant pripažinimo, dar įsimeta ir baimės. Keturiasdešimt – tai ne dvidešimt ir ne trisdešimt. Vyras įžengė į penktąją dešimtį. Nežinia, kiek liko to vyriško gyvenimo – tai kur triumfas? O čia dar ir kūnas ima šnabždėti: jaunystė prabėgo kaip smėlis tarp pirštų. Vyras netikėtai suvokia, kad senatvė ne už kalnų, kad viskas, kas geriausia, liko praeity, kad greitai jis pradės netekti jėgų, kad nieko negalima atsukti atgal, kad jis sensta... O pirmosios erekcinės disfunkcijos „kregždutės“ tik užbaigia šį niūrų paveikslą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vidurio amžiaus krizė: tiek brandūs vyrai, tiek moterys ieško jaunesnių partnerių
Mielos damos, nesistenkite suvokti, ką tai reiškia vyrams. Mus jaudinantis celiulitas, raukšlės ir kiti lengvi nemalonumai negali suteikti mums jokio suvokimo apie tai, ką jaučia vyras! Vyrams ties keturiasdešimt tiesiog paniką sukelia bet kokie hormoninio lygio pokyčiai, nerimas, impotencijos baimė, sumažėjusi potencija, erekcijos sutrikimai. Impotencija vyrams – tai gyvenimo pabaiga, uždanga. Visam laikui. Vyras tampa uždaras, susierzinęs.
Nepamirškite dar testosterono, agresijos hormono, kuris streso metu dideliais kiekiais išmetamas į kraują, tai be vargo galite įsivaizduoti, kokia atmosfera yra senstančio vyro namuose. „Atpirkimo ožiu“, tradiciškai, tampa žmona.
Vyras įžengė į penktąją dešimtį. Nežinia, kiek liko to vyriško gyvenimo – tai kur triumfas? O čia dar ir kūnas ima šnabždėti: jaunystė prabėgo kaip smėlis tarp pirštų.
Visos keturiasdešimtmečio kančios susitelkusios ties potencijos ir intymių pasiekimų temomis. Kenčia savęs identifikacija, nes, kaip mes jau žinome, falas vyrui – sėkmės ir pergalės simbolis, gėris ir vyriška jėga.
Jis visiškai įsitikinęs, kad jo santykiai su žmona baigėsi, jausmai išgaravo, liko tik pareiga. Pareigos jausmas keturiasdešimtaisiais gyvenimo metais vyrą mažiausiai įkvepia. Todėl šiuo laikotarpiu vyras sako, kad žmona jį užkankino, kad neduoda laisvai įkvėpti pilna krūtine ir jaustis jaunu. Santuokinė lova atvėsta. Ir dėl to irgi „kalta“ žmona.
Toliau esantį tekstą galite atsispausdinti pakabinti ant šaldytuvo, kad jūsų vyrui nereikėtų kankintis kuriant nepasitenkinimo ir nusivylimo priežastis.
- Tu pasidarei neseksuali ir neįdomi. Kaip vyras su sijonu.
- Su tavimi nėra apie ką kalbėti, tu neturi jokių interesų, išskyrus buitinius darbus ir savo drauges.
- Tu nustojai mane suprasti, šeimoje aš jaučiuosi visiškai vienišas.
- Tu nesportuoji, todėl pasidarei „išplaukusi“.
- Tau rūpi tik tavo karjera ir skudurai.
- Tu elgiesi su manimi labai vartotojiškai.
- Man reikia laisvės, o tu nuolat mane šnipinėji.
- Aš visą gyvenimą ariau, dabar noriu pagyventi sau.
- Namie – nesibaigiančios problemos, tai tu taip išauklėjai vaikus! Aš tai dirbau, nešiau pinigus. O tu nežinia, kuo užsiėmei.
- Nelįsk su kvailais klausimais! Tu vis tiek nesuprasi, kas man yra.
TAIP PAT SKAITYKITE: 6 priežastys, kodėl moterys palieka santuoką. Aiškina šeimų terapeutai
Keturiasdešimtmetis vyras nori permainų, kurios paliestų jo susiklosčiusį gyvenimą. Tai pabėgimas iš kalėjimo, kurį valdė ragana. O aplinkui tiek daug puikių ir gerų fėjų! Tai viso įprasto ir nuolatinio griovimas, tai „kitokio gyvenimo“ troškimas. Iš tikrųjų kitokio!
Vyrų 40-ies metų krizė – tai 10 balų stiprumo sukrėtimas. Žmogus „išsitaško“, viskas aplinkui „išsitaško“, o laisvės troškimas viršija visas ribas. Negelbėja nei darbas, nei įprasti pomėgiai. Viskas nuvertėja. Svarbiausiu tampa paskutinis nuvažiuojančio traukinio vagonas. Ir vyras į jį šoka!
Sulaukęs keturiasdešimties metų vyras tampa sentimentalesnis ir pažeidžiamesnis, vyras ne šiaip pradeda intrigėles, kad patikrintų savo seksualinį pajėgumą. Ne! Jis įsimyli! Jam reikia supratimo ir neginčijamo pripažinimo. Jo siela reikalauja įkvėpimo kaip jaunystėje. Ir tai gali suteikti tik visiškai į jo žmoną nepanaši moteris.
Keturiasdešimtmečio vyro organizme mažėjantis testosteronas paverčia jį jausmingu ir sentimentaliu, o štai moteris, priešingai, tampa labiau pasitikinti savimi, labiau stipri. O vyrui reikia artimos sielos, jautrios ir jausmingos. Būtent tokia moteris tampa jam seksualiai patraukli. Ir vyrui ima atrodyti, kad į šeimą jis daugiau negrįš. Kas gi savanoriškai grįš į kalėjimą!
Būtent šiuo periodu stebimas išsiskyrimų pikas. Jeigu vyras išsiskyrė ir su gera fėja sukūrė naują šeimą, tai po kurio laiko jis pradės lyginti ją su „sena žmona”, bandydamas sukurti kopiją. Man teko susidurti su situacijomis, kurios buvo labiau panašios į absurdo teatrą negu į realų gyvenimą. Juose labai gerai matėsi, kokia maišalynė dedasi vyro galvoje.
Jam reikia supratimo ir neginčijamo pripažinimo. Jo siela reikalauja įkvėpimo kaip jaunystėje. Ir tai gali suteikti tik visiškai į jo žmoną nepanaši moteris.
Jis nuoširdžiai tiki, kad sugebės kažkaip viską sutvarkyti, kad viskas savaime stos į savo vietas. Ir kad vilkai bus sotūs, ir avelės sveikos. Vyras netgi apie meilužę sužinojusiai žmonai gali pasakyti tokį tekstą: „Na, ko tu pergyveni? Aš gi nesiruošiu jos vesti! Aš nepalieku šeimos. Duok man truputį daugiau laisvės!”
Jis supainiojo savo keturiasdešimt su buvusiu šešiolika, žmoną su mama. Žmona nusprendžia, kad vyras išprotėjo arba ir išprotėjo, ir prarado sąžinę. O iš tikrųjų, tai vyrui labai reikia žmonos palaikymo ir pagalbos, tačiau jis nežino, kaip to paprašyti, kaip išaiškinti jai, kokie siaubingi dalykai su juo dedasi.
Kadangi vyras elgiasi agresyviai ir nepaaiškinamai, tai natūralu, kad jį atstumia ir smerkia. Krizė kada nors baigsis, tačiau kenčiantis vyras to nežino. Jam jo problema – „visam gyvenimui”.
Kaip moteriai išgyventi vyro krizę?
Jūsų vyrui apie keturiasdešimt. Jis pradėjo aktyviai domėtis savo sveikata ir išvaizda. Su jumis bendrauja, bet kažkaip paviršutiniškai. Kartais susierzina dėl smulkmenų, prie visko kabinėjasi, elgiasi kaip kaprizingas paauglys. Ir labai dažnai nustebina jus savo pasisakymai; taip nustebina, kad jums kyla noras kreiptis į psichiatrą – gal jam kokia bėda nutiko? Taip, nutiko, jį užgriuvo keturiasdešimtmečio krizė. Ką daryti?
- Pabandykite kuo mažiau jį kontroliuoti ir klausinėti, kur jis yra.
- Atlikite savo išvaizdos reviziją, griežtai įvertinkite viską ir pabandykite maksimaliai pakeisti savo stilių, kiek tai įmanoma. Po daugiau nei dešimties santuokos metų vyras beveik nemato savo žmonos, jis labiau ją jaučia. Vyro suvokimas – tai atskira kalba. Krizės periodu pagrindiniu uždaviniu yra ne demonstruoti savo giminingumą ir ilgametį buvimą šalia visose gyvenimo situacijose, svarbiausia dabar, kad jis jus pamatytų. Dar daugiau, jam turi iškilti klausimas: „Kodėl ji čia dabar taip rūpinasi savo išvaizda? Ją sunku pažinti!”
- Net jeigu įtariate, kad jis turi kažkokį romaniuką, žinokite – gyvenimas kviečia jus įvykdyti žygdarbį! Jeigu žinote dėl ko, tuomet darykite! Žygdarbio esmė – visais įmanomais būdais sulaikote save nuo jo neištikimybės įrodymų paieškos. Tai vienintelė išimtis iš taisyklės „informuotas, vadinasi, ginkluotas“. Priešingai, šiuo atveju tai veikia griaunančiai ir labiau naudinga „priešui“. Dar daugiau, jūsų vyras visaip bandys jus provokuoti, kad atskleistumėte jo paslaptį. Jam sunku likti nuolatinėje įtampoje, jis nesąmoningai laukia atomazgos. Norėdamas pateisinti save, jis ieškos būdų su jumis susipykti, visaip sieks, kad jūs taptumėte ragana. Juk tada jis su švaria sąžine galės sau pasakyti: „Su tokia pabaisa gyventi neįmanoma“. Todėl formulė tokia: daugiau dėmesio sau, savo išvaizdai ir savo interesams. Plius maksimali ištvermė ir savikontrolė.
- Nepatartina aiškintis santykių, kontroliuoti vyrą, informuoti jį, kad jūs žinote apie jo ryšius, primenant, kad jis turi pareigas šeimai, šantažuoti vaikais, kelti skandalus ir „plauti smegenis“.
Jei laikysitės šių taisyklių – iš esmės, tai didvyriškos pastangos – santuoka išliks ir ateityje jūsų gali laukti naujas medaus mėnuo. Tačiau planuokite jį ne anksčiau kaip po pusantrų dviejų metų po krizės pradžios