Ką daryti, kad per atostogas į galvą nelįstų darbo reikalai?
Jas suplanuoti – tik pusė darbo. Norėdami iš tikrųjų pailsėti, turime išmokti atostogauti. Pirmiausia pasakyti sudie visiems darbams, apie kuriuos sunku nustoti galvoti. Kaip tai padaryti? Pataria laiko planavimo ekspertė, knygos „ I Know How She Does It: How Successful Women Make the Most of Their Time“ autorė Laura Vanderkam.
Joms ruoškitės iš anksto
Tai pradėti daryti reikėtų jau prieš dvi savaites: pasistenkite užbaigti VISUS darbus – o jei manote, kad nepavyks, nutarkite, kuriuos padarysite po atostogų (ne per jas, aišku), o kuriuos bus galima atiduoti kolegoms.
Sudarykite darbų, kuriuos galite atlikti tik jūs, ir kurie negali palaukti, sąrašą, – pataria psichologė. Jis neturėtų būti ilgas. Įsipareigokite kiekvieną dieną atlikti po svarbią užduotį. Tik nesitikėkite, kad paskutinį penktadienį prieš atostogas anksčiau atsikelsite ir viską užbaigsite vienu mostu...
Jei viską tvarkingai užbaigsite, grįžus po atostogų jums nereikės blaškytis stengiantis prisiminti, ar viską padarėte (nes paprastai per atostogas žmonės tarsi atverčia naują gyvenimo puslapį ir dažnai pamiršta, kas buvo prieš tai...) Be to, atostogaujant apims geras jausmas – viskas padaryta: nereikės iš pajūrio siuntinėti žinučių klientams ar kolegoms, be to, tikėtina, kad jūsų taip pat niekas netrukdys darbo reikalais.
Nepradėkite nieko naujo
Jūs ką tik atidavėte daug darbo ir nervų kainavusį projektą, o ateityje jau laukia naujas. Bandote susipažinti su jo detalėmis, nors iki atostogų teliko keletas dienų. Išvažiuojate, tačiau mintys apie jį jūsų nepalieka. Jos – kaip inkaras, kuris jus laiko prie darbo stalo, nors fiziškai esate galbūt už kelių tūkstančių kilometrų. Jūs negalite atsipalaiduoti. Taigi, įvertinkite savo jėgas ir prieš pat atostogas neprisiimkite naujo darbo. Kitaip per pirmąsias atostogų dienas tikrai negalėsite pailsėti – galvoje suksis mintis apie darbą.
Pagalvokite, kam ir kada būsite pasiekiamas
Nors daugelis savo darbo profesionalų mano, kad per atostogas reikia visiškai nutraukti ryšius su darboviete ir darbo reikalais, nes tik taip esą galima psichologiškai ir fiziškai pailsėti, psichologai nėra tokie kategoriški. Galite pasilikti šiokį tokį ryšį su darbo pasauliu – tai, aišku, turi prasmės tik tuo atveju, jei iš karto nusistatysite, kiek galite minimaliai įsitraukti į paliktus reikalus.
Jeigu jums privalu ir per atostogas būti pasiekiamam, iš anksto aptarkite tai su savo bosu.
Jeigu jums privalu ir per atostogas būti pasiekiamam, iš anksto aptarkite tai su savo bosu. Išsiaiškinkite, kada ir dėl ko jums galima skambinti ir ar galėsite operatyviai atsakyti. Tai visiškai nereiškia, kad kasdien valandą ar dvi turite „dirbti“ – ne, kalbama apie trumpą skambutį, pavyzdžiui, kartą per savaitę – ir tai, jei nutiks koks nors force majeure. Arba tiesiog geriau iš anksto žinoti, kad pirmadieniais iš ryto jums paskambins iš kontoros, užuot nuolat nešioti telefoną, bijant praleisti svarbų skambutį.
Ar tikrinti elektroninį paštą?
Tokios rekomendacijos taikytinos ir elektroniniam paštui. Jei jums būtina suktis įvykių sūkuryje, jūs tiesiog įpratę nelikti be informacijos ir blogai jausitės „iškritę iš gyvenimo“, retkarčiais jį patikrinkite. Bet jei nesate įsitikinę, jog pajėgsite save kontroliuoti, jei gerai save pažįstate ir numanote, kad imsitės nervintis dėl darbo problemų, galų gale, jei žinote, kad tai erzins jūsų artimuosius, tada tarkite „ne“ elektroniniam paštui. Na, o be socialinių tinklų, ko gero, išsiversti bus sunkiau...