Tarp „noriu“ ir „reikia“ – kaip gyventi visavertį gyvenimą?

Vaikystėje gyvenimas lengvas ir nerūpestingas, bet metams bėgant vis daugėja įsipareigojimų. Juk mums visada „reikia“ – mokytis, dirbti, mokėti už butą, tuoktis, auginti vaikus, padėti tėvams ir taip toliau. Bet svarbiausia – štai ko labiausiai reikia – nepamiršti savo svajonių. Be jų mūsų gyvenime visad kažko trūks. Tad kaip surasti savo kelią, atkapstyti talentus ir gyventi visavertį gyvenimą?

1. Išnagrinėkite visus savo „reikia“

Norite gyventi ryškiai ir įsimintinai? Jaustis laisvu žmogumi? Pirmiausia turėtumėte suvokti, kas trukdo jūsų laisvei. Galbūt savotiškame kalėjime jus laiko bet kuri jūsų proto pagimdyta idėja? Visuomenė pageidauja, kad kiekvienas žmogus pasiduotų galybei įvairiausių „reikia“ – tik taip jis funkcionuoja kaip jos ląstelė. Tačiau bręstant reikėtų perkratyti tuos visus „reikia“ – primestus šeimos, auklėjimo, aplinkos. Kai kuriuos verta branginti, tačiau kai kurių galima atsisakyti.

Sudarykite savo „reikia“ sąrašą – išvardinkite ir užrašykite kuo daugiau punktų, o paskui kiekvieną apmąstykite. Tai nėra paprasta. Tai netgi skausminga, tai reikalauja laiko, tačiau permainoms jo reikia. Galite viską pradėti iš naujo ir gyventi tokį gyvenimą, apie kurį svajojote.

2. Išsirinkite tikruosius savo „noriu“

„Noriu“ – visada su jumis, kur bebūtumėte, ką bedarytumėte. „Noriu“ – tai jūs pats. Kartais atrodo, kad nežinote, kokia jūsų paskirtis gyvenime, tačiau kol kas tik jos nematote.

Pasikalbėti su savimi garsiai – tai visiškai ne kvaila. Tiesiog sustatykite dvi kėdes vieną prieš kitą. Atsisėskite ant vienos ir 5 minutes kalbėkite „noriu“ vardu. Persėskite į kitą ir kritikuokite visus savo „noriu“ iš „reikia“ pozicijų. Paskui grįžkite į pirmąją kėdę. Įsitikinsite, kad kai kas pasikeitė. Dabar galite atverti sau naujus „noriu“ ir atmesti melagingus „reikia“.

3. Mokykitės ko nors naujo – kas mėnesį

Mokydamiesi ko nors naujo jūs tarsi tyrinėjate save, savo svajones. Gyvenimas pasipildo naujais įspūdžiais, žmonėmis, patirtimis.

Sunku? Bet nebūtina mokytis pilotuoti lėktuvą – galite patobulinti plaukimo įgūdžius ar išmokti lankstyti origamį. Išeiti pabėgioti. Padaryti keletą jogos asanų. Ką nors nupiešti. Nueiti į muziejų. Tarp daugybės skirtingų dalykų tarsi nėra „bendro vardiklio“, tačiau jūsų interesų ratas išsiplės, o mokydamiesi ko nors naujo jūs tarsi tyrinėjate save, savo svajones. Jūsų gyvenimas pasipildo naujais įspūdžiais, žmonėmis, patirtimis.

4. Skirkite dėmesio savo baimėms

Kai nutariame, ko iš tikrųjų norime, apsauginiai proto mechanizmai žaibiškai sukelia aliarmą. Įjungiamas signalas maištui. Kodėl? Nes jei pasirenkate ne „reikia“, o „noriu“, kyla svarbių ir gąsdinančių klausimų:

• Argi galiu sau tai leisti, juk tai egoistiška?
• Nuo ko man pradėti?
• O gal niekam nereikės to, ką sumaniau?
• O kaip sumokėsiu mokesčius, jei imsiuos tik to, ko noriu?
• Ar tikrai mano idėjos kam nors įdomios?

Išnagrinėkite visas šitas abejones. Pasvarstykite, ar šios baimės realios? Ar verta joms leisti jus užvaldyti? Gal nereikėtų į jas kreipti tiek dėmesio, o eiti pirmyn? Pamąstykite apie kiekvieną iš punktų. Šalia kiekvieno parašykite po pastabą – kaip sumenkinti šios baimės svarbą ir įtaką jūsų gyvenimui.

5. Raskite laiko savo pašaukimui

Tai visai nereiškia, kad tuoj pat turite mesti darbą. Jei jums moka už tai, ką darote su meile – jums tiesiog pasisekė. O jei ne – raskite laiko vakarais ar savaitgaliais užsiimti tuo, į ką linksta širdis. Arba keiskite darbą.

Rašytojas Thomas Eliotas dirbo banke. Kitas rašytojas – Kurtas Vonnegutas, pardavinėjo automobilius. Kompozitorius Philipas Glassas ėmė uždirbti iš savo pašaukimo sulaukęs tik 41-erių. Kai jo kūrinių premjeros skambėjo Metropolitano operoje, jis dar dirbo santechniku.

Bet jums tikrai neverta dirbti nekenčiamą darbą vien dėl pinigų, ypač jei dėl jo jums trūksta laiko ir jėgų daryti tai, kas jums teikia malonumą. Ir jei dėl kokios nors priežasties jūs tiesiog pamiršote, kad pinigai – tai tik žaidimas, kurį sugalvojo žmonės, galite vėl būti nublokšti į „reikia“ kalėjimą. Blogiau prarasti ne pinigus, o save...