Ką reiškia „draugiškas seksas“?

O ar gali seksas būti „draugiškas“? Kuo jis patogus ir kodėl?

Jis patogus, nes tarsi neįpareigoja

Tačiau tai iliuzija. Paradoksas – dabar žmonės, susiję artimais santykiais, dažnai mėgsta nuneigti ne tik savo atsakomybę, bet ir patį santykių faktą. Sociologai ir psichologai pabrėžia, kad Vakarų visuomenės vis labiau infantilėja: anksčiau žmonės buvo priversti subręsti daug anksčiau: jie anksčiau kūrė šeimas, anksčiau gimdė ir vaikams užkraudavo daugiau pareigų ir atsakomybės.

Dabar žmonės, susiję artimais santykiais, dažnai mėgsta nuneigti ne tik savo atsakomybę, bet ir patį santykių faktą.

Pripažinkime – žmogus iš prigimties tingus, ir jei jau yra galimybė neprisiimti atsakomybės, jis ir neprisiima. Ir tada atsiranda paradoksas: žmogus lyg ir suaugęs, turi intymių santykių, bet yra vaikiškai neatsakingas ir juos linkęs nuneigti: „Ne, mes tik geri draugai“; „Ne, mes nedraugaujame, kaip kiti, mes susitarę – tarp mūsų tik draugiškas seksas“; „Ne, mes kartu nuomojamės butą ir kartais miegame kartu“; „Ne, mes galime susitikinėti su kitais, tik vienas kitam apie tai nepasakojame“.

Kuo „draugiškas seksas“ patrauklus?

• Jis leidžia išvengti atsakomybės.
• Jis sukuria emocinio saugumo iliuziją. Esą jei seksas „tik draugiškas“, nėra pavojaus prie žmogaus prisirišti ar jį pamilti. Tai svarbu tiems, kurie jau buvo nusivylę buvusiais santykiais ir dabar nebenori jokių meilės kančių. Draugiškas seksas tokiam žmogui idealus.
• Tokie santykiai nereikalauja, kad į juos būtų investuojama nei emociškai, nei materialiai. Tai tikras išsigelbėjimas šykštuoliams...
• Kai seksas „tik draugiškas“, galima nekreipti dėmesio į partnerio poreikius, susikoncentruoti tik į save ir savo interesus. Taip, tokie santykiai labai patiktų narcizams ir egoistams.
• Tokiam santykiui tipui būdingas nuspėjamumas ir beveik jokių perspektyvų, kad kas nors pasikeis.

Ar jis tikrai tinka abiem?

Jei taip – puiku, tačiau dažnai būna taip, kad vienas „draugišku seksu“ labai patenkintas, o kitas slapčia viliasi, kad jų santykiai išsivystys į kai ką daugiau. Ką daryti, kad taip neatsitiktų ir nepasijustumėte nusivylusi?

• Savo lūkesčius dėl santykių visada reikia išsakyti paprastai ir aiškiai. Nes jei jums kažkas atrodo savaime suprantama, kitam taip toli gražu nėra.
• Sąžiningumo principas tokiu atveju – efektyviausias. Jei giliai širdyje jaučiate, kad tokie santykiai ne jums, bet nesiryžtate apie tai pasakyti ar net meluojate, kad „viskas gerai“, tiesiog eikvojate savo laiką ne tam žmogui.
• Jei jūsų partneris nenori suartėti emociškai ir santykiai „vien tik seksas“ jį visai tenkina, priimkite tai kaip duotybę ir nesitikėkite, kad vieną gražią dieną jis savo nuomonę pakeis. Teoriškai tai įmanoma, bet praktiškai – retenybė. Neverta dėti pastangų, norint užkariauti tokio žmogaus širdį.
• Net jei jus kankina baimė būti paliktai ar užvaldo azartas, kad galite priversti tą žmogų jus pamilti – neverta. Taip, kartais taip norisi romantikos, jog galima net save įtikinti, kad gaunate jos ten, kur ja net nekvepia... Renkantis partnerį svarbu ne tik tai, kokios jo savybės jus žavi – dar svarbiau yra tai, kaip jis jus vertina.
• Santykiuose svarbus balansas „duoti-gauti“, o disbalansas juos griauna. Jei vieno partnerio lūkesčiai didesni už tai, ką gali duoti kitas, santykiams iškyla pavojus. Vienas iš poros tampa „auka“ .

Kartais „draugiškas seksas“ – tarsi pakaitalas rimtiems santykiams, kol tokių nėra. Tačiau taip jau yra, kad kol mes esame įsipainioję į niekur nevedančius santykius, atribojame save nuo galimybės sutikti kitą žmogų ir su juo sukurti tokius, apie kokius svajojame!