Ką turėtumėte žinoti apie savo odą
Oda – didžiausias mūsų kūno organas, kuris pastoviai dirba – atsinaujina ir apsaugo mus nuo žalingo aplinkos poveikio. Ne tik nuo veido bruožų ar kūno sudėjimo, bet ir nuo odos būklės priklauso, kaip mes atrodome. O tai, kaip atrodome, lemia ir mūsų savijautą. Ką turėtumėte žinoti apie savo odą ir kaip jai padėti?
Viršutinis mūsų odos sluoksnis – epidermis – atsinaujina kas mėnesį. Todėl pamažu nyksta randai, gyja žaizdos, šviesėja pajūryje „atidirbtas“ įdegis. Ne tik dėl grožio, bet ir dėl odos funkcijų ji turi būti kuo geresnės būklės.
Odos sandara
Priemonės paprastai į dermą nepatenka, nes jų molekulės yra per didelės, kad prasiskverbtų pro epidermį. Todėl būtina maitinti odą tiek iš išorės, tiek iš vidaus.
Oda yra tampri, ji atlieka apsauginę funkciją. Norėdami išlaikyti ją sveiką, turime žinoti, kokia yra odos sandara.
Epidermis saugo tikrąją odą nuo aplinkos poveikio – bakterijų patekimo į organizmą, pažeidimų, spindulių poveikio ir t. t. Jis atnaujina odos paviršių ir gamina pigmentą melaniną.
Derma (tikroji oda) maitina epidermį, ji yra daug storesnė. Odos priežiūros priemonės paprastai į dermą nepatenka, nes jų molekulės yra per didelės, kad prasiskverbtų pro epidermį. Todėl būtina maitinti odą tiek iš išorės (kokybiška kosmetika), tiek iš vidaus (sveiku maistu).
Poodis apsaugo kūną ir išlaiko šilumą, jame kaupiasi riebalai.
Riebalinės liaukos išskiria riebų sekretą, dėl to oda būna švelni ir minkšta. Prakaito liaukos reguliuoja prakaito išsiskyrimą ir atvėsiną kūną. Nervai siunčia signalus į smegenis, todėl jei odai kas nors negerai, mes pajuntame skausmą ar perštėjimą. O plaukų folikulai dengia beveik viso kūno odą, iš dalies apsaugo ją ir padeda išlaikyti šilumą, kai mums šalta.
Raukšlės
Odos susiraukšlėjimas yra neišvengiamas, bėgant metams mūsų oda praranda elastingumą, formuojasi raukšlės. Tačiau jei oda susiraukšlėjo staiga ar raukšlių turite daugiau, nei priklausytų pagal biologinį amžių, galbūt jums gresia osteoporozė, t. y. jūsų kaulų tankis yra per mažas. Mat tiek oda, tiek kaulai yra sudaryti iš tokios pat rūšies baltymo kolageno, gal jums jo trūksta.
Taip pat gali būti, kad jūsų kraujo spaudimas per aukštas. Pastebėta, kad moterys su susiraukšlėjusia oda kenčia nuo hipertonijos. Galbūt organizmas pagamina nepakankamai baltymo elastino, kuris suteikia odai elastingumo.
Apgamai
Jei turite didesnių apgamų arba pastebėjote, kad atsirado naujų, stebėkite juos. Asimetriškumas, spalvos, dydžio ar formos pakitimas, nelygūs kraštai, iškilumas, neaiški „faktūra“, per didelis skersmuo – šie ženklai gali rodyti, kad jums melanoma.
Išankstinėmis prognozėmis užsiimti nereikia – tiesiog kreipkitės į specialistą (pavyzdžiui, dermatologą), jei apgamai kelia įtarimų. Pavojingus apgamus paprastai pašalina, kad ateityje nesukeltų problemų.
Spuogai
Aknė kankina toli gražu ne tik paauglius. Sutrikus hormonų pusiausvyrai – kai estrogeno kiekis sumažėja, o testosterono padidėja, gali kankinti didelis spuoguotumas. Hormonų disbalansas skatina riebalines liaukas išskirti daugiau riebaus sekreto, ir odą išberia.
Šiuo atveju irgi derėtų kreiptis į specialistą, nes patiems susitvarkyti su problema nepavyks. Mažiausiai, ko reikėtų, tai mėginti spausti spuogus. Taip galima užkrėsti odą ir įgyti naujų randų. Vasarą, kai odą kaitina saulė, randai gali virsti pigmentinėmis dėmėmis.
Kaip pagelbėti odai
Juoda kava
Jei kankina aknė, vertėtų sumažinti suvartojamų pieno produktų kiekį. Pradėti galima nuo kapučino ar latės – vietoj kavos su daug pieno rinkitės tiesiog šaltą arba paprastą juodą kavą. Kitas variantas – gerti kavą su migdolų ar ožkos pienu. Skanu, sotu, sveika.
Riebi žuvis
Per didelis raudonos mėsos vartojimas yra susijęs su odos senėjimu. Bent kartais vietoj mėsos rinkitės riebios žuvies – ji turtinga omega-3 riebalų rūgščių, įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų, todėl labai naudinga odai. Tunas, sardinės, skumbrė ir ypač lašiša – puikus pasirinkimas.
Keiskite vaisius
Citrusiniai vaisiai mūsų valgiaraštyje nėra reti, tačiau pastebėta, kad jie daro odą jautresnę ultravioletiniams spinduliams, o tai padidina riziką susirgti odos vėžiu. Vitamino C galite gauti iš kitų vaisių – vasarą rinkitės arbūzą ar melioną. Jie neturi medžiagų psoralenų, kurios skatina odos pažeidžiamumą.
Apsauga
Dabar oda gauna ypač daug tiesioginių saulės spindulių. Iš vienos pusės tai gerai, nes vitaminas D, kuris pradeda gamintis pabuvus saulėje 15–20 min., mums labai reikalingas. Bet jei būnate ilgiau, oda gali nudegti, tapti jautri. kasdien tepkite veidą drėkinamuoju kremu su SPF, o atviras kūno vietas patepkite apsauginiu saulės kremu.