Ką vyrai iš tikrųjų mano apie seksą
...bet jums nepasako. Radome tris drąsuolius, kurie, paprašę pakeisti jų vardus, sutiko atvirai pasisakyti apie seksą savo gyvenime.
Adomas, 40-metis, vedęs 15 metų
Nemanau, kad vidutinio amžiaus žmonių, seniai gyvenančių po vienu stogu ir turinčių vaikų, intymus gyvenimas prilygsta erotiniams filmams...
„Pasakyti tiesą? Man rūpi kitos moterys. Geidžiu jų. Bet nerealizuoju tų savo troškimų. Gal tai dėl laukinio sekso trūkumo? Tie, kas turi vaikų, žino, kad jų ausys – kaip šikšnosparnių. Jie visada viską girdi, o ypač šnabždesius. Todėl, mes mylimės tyliai ir paskubomis. Na, nebet kai vaikus išleidžiame pas močiutes ar į stovyklas... Bet kasdienybė kitokia. Nemanau, kad vidutinio amžiaus žmonių, seniai gyvenančių po vienu stogu ir turinčių vaikų, intymus gyvenimas prilygsta erotiniams filmams...
Seksas neuždraustas, bet ribojamas. Nuovargis, buitis, pripratimas. Todėl mano amžiaus vyrai ir gano akis į dailias merginų figūras ir atgyja nuo žiburiukų jų akyse. Ir tai nereiškia, pavyzdžiui, kad nemyliu savo žmonos. Ar ji manęs nebetraukia? Negalėčiau taip teigti. Taip, kartais aš jos negeidžiu, kartais ir jai „skauda galvą“ – bet to nedramatizuoju. Suvokiu, kad mus įsukusi rutina daro savo darbą. Kartais dėl to liūdna, kartais jaučiuosi nesuprastas, bet esu tikras, kad ir žmona taip retkarčiais jaučiasi. Toks gyvenimas.
Mylimės gal kartą per savaitę, gal rečiau. Ir dar vienas dalykas – man visai nesvarbu, kad žmona jau nebeatrodo taip, kaip atrodė ta mergina, kurią kažkada įsimylėjau. Ji pastambėjo, bet ir aš nebesu toks pat. Ir man tie jos papildomi kilogramai absoliučiai nieko nereiškia, nors turbūt visos moterys nori jų atsikartyti. Ir visai ne todėl, kad žmona šiek tiek pasikeitė, dairausi į kitas moteris ir fantazuoju apie seksą su jomis. Tai turbūt mūsų, vyrų, kraujyje. Ir man tai neatrodo blogai. Myliu žmoną, esu jai ištikimas. O mano mintys yra tik mano...“
Domantas, vienišius. Amžius – apie 30
„Ką manau apie seksą? Kuo jo daugiau – tuo geriau! Bet negalvokit, nesu iš tų, kurie nuolat ieško vienadienių nuotykių. Susirandu nuolatinę merginą, dažniausiai metams-pusantrų. Mano darbo pobūdis toks, kad nuolat sukuosi tarp žmonių, be to, lengvai bendrauju, tad esu, kaip sakoma, atviras pasiūlymams. Ir jų neatsisakau, net žinodamas, kad kažkur manęs laukia mergina, su kuria gyvenu... O kodėl turėčiau? Nesijaučiu įsipareigojęs. Nieko nesigailiu, net tų, kartais kvailų trumpalaikių ryšių. Blogas seksas? Nuobodus seksas? Visko būna, bet dėl nieko nesigraužiu.
Galbūt dabar toks etapas, kai vertinu ne sekso kokybę, o kiekybę. Mėgstu žiūrėti pornografinius filmus, mėgstu labai įvairias moteri ir įvairų seksą... Mane nervina, kai jaučiuosi spaudžiamas į kampą, na, kai pradedamos tokios temos: „Gal pasikalbam apie mūsų ateitį?“, „O ar tu norėtum vaikų?“, „Ar tarp mūsų tai rimta, ar tik seksas?“ Turiu meluoti, kad rimta...Ir dar tie mamos klausinėjimai apie tai, kada aš susitupėsiu, kada vesiu...
TAIP PAT SKAITYKITE: Vienos nakties nuotykis: kaip elgtis po jo? Komentuoja specialistai
Kai pajuntu, jog mane jau nori prisirišti, pabėgu. Kol kas mane žavi galimybė rinktis, bandyti ir klysti.
Ir pats ateityje norėčiau ilgalaikių santykių, bet turbūt dar nesutikau savo moters, kurios užuominos apie bendrą gyvenimą nenervintų... Todėl, kai pajuntu, jog mane jau nori prisirišti, pabėgu. Kol kas mane žavi galimybė rinktis, bandyti ir klysti. Turiu vedusių ar ilgai poroje gyvanančių draugų. Kai kurie jaučiasi laimingi, ar bent taip sako. Bet įtariu, kad jie pavydi man laisvės... O aš vis pagalvoju, ar tas šeimyninis seksas jau toks žavus, kad dėl jo tiek daug aukotum?“
Gytis, 35 metų jaunas tėtis
„Mano sūnui – metai. Kai atsiranda vaikų, viskas pasikeičia. Mes to tikėjomės, aišku. Ir, atrodo, buvome pasiruošę. Bet pirmus mėnesius abu jautėmės taip pavargę ir išsekę, kad net minties apie seksą nebuvo. Po pusmečio jau viskas nusistovėjo, bet ėmiau jausti, kad net ir mūsų jausmai ėmė atšalti, kalbėjomės tik apie tai, kad reikia nupirkti sauskelnių, maudyti kūdikį... Norėjosi, kad būtume vėl tokie patys žaismingi, kokie kadaise buvome, kad geistume vienas kito, kaip kadaise.
Nežinau, kaip viskas būtų buvę toliau, bet kartą žmonos mama, pamačiusi niūrius mūsų veidus, pasiūlė kur nors išvykti savaitgaliui – ji prižiūrės mūsų sūnų. Taip ir padarėme. Savaitgalis Paryžiuje... Po kiek laiko vaiką palikome kitiems seneliams ir išvažiavome į Druskininkus. Tokie „pabėgimai“ mums gražino aistringą seksą... Mano žmona atsigavo, išgražėjo, neseniai grįžo į darbą, vėl ėmėme lankytis pas draugus.
Kai tuokėmės, kalbėjome apie tai, kad nenorime, jog būtume kaip kitos poros, kurios po kelerių santuokos metų nebegali žiūrėti vienas į kitą, tad žvalgosi į šalis.
Kartais, kai kur nors būname dviese, matau į ją nukreiptus smalsius kitų vyrų žvilgsnius. Kartais man būna dėl to neramu, nes žinau, kad ji dirba vyriškame kolektyve. Bet, neslėpsiu, tai dar labiau pakursto aistrą... Kai tuokėmės, kalbėjome apie tai, kad nenorime, jog būtume kaip kitos poros, kurios po kelerių santuokos metų nebegali žiūrėti vienas į kitą, tad žvalgosi į šalis. Ir ne tik žvalgosi. Šiandien mums tai negresia. Bet kaip bus toliau, nesiimu spręsti...“
TAIP PAT SKAITYKITE: Neištikimybės pliusai – ar jų gali būti?