Ką žinote apie gražiausią kalbą pasaulyje?

Lietuviški žodžiai / Redakcijos archyv.
Lietuviški žodžiai / Redakcijos archyv.
Šaltinis: Ji24.lt
A
A

Šiandien minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Dar Jonas Jablonskis rašė: „Mažas garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.“ Lietuviai savo kalba didžiuojasi, ji – viena seniausių pasaulyje. Tačiau tai ne vienintelis įdomus faktas apie mūsų kalbą.

  • Manoma, kad raidė „ė“ pasaulyje neturi analogų. Seniau, kai nebuvo kompiuterių, Amerikoje šią mums įprastą raidę spausdindavo su brūkšneliu. Taip buvo todėl, kad spausdinimo mašinėlėse nebuvo šios raidės. Šią raidę sugalvojo ir įtvirtino Danielius Kleinas.
  • Didysis Lietuvių kalbos žodynas – vienas didžiausių leksikografinių veikalų pasaulyje. 2002-aisiais buvo išleistas paskutinis 20-asis tomas. Spausdintame variante yra 22 000 puslapių.

„Ačiū“ 2008 metais išrinktas gražiausiu lietuvišku žodžiu. Nedaug atsiliko ir žodžiai „Lietuva“ bei „lakštingala“.

Gražiausias žodis – „ačiū“. 2008 metais šis žodis išrinktas gražiausiu lietuvišku žodžiu. Nedaug atsiliko ir žodžiai „Lietuva“ bei „lakštingala“. Labiausiai įgrisęs ir erzinantis daugeliui atrodė nereikalingai kalboje įsišaknijęs pertaras „ta prasme“. 2009-aisiais smagiausiu ištiktuku išrinktas „keberiokšt“. O 2010-aisiais tautiniu dvidešimtmečio veiksmažodžiu išrinktas „emigruoti“ bei veiksmažodinis daiktavardis „tikėjimas“.

  • Lietuvių kalbos grožį, skambumą ir archajiškumą akcentuoja daug kalbininkų iš viso pasaulio. Prancūzų kalbininkas A. Meje yra pasakęs: „Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis kaimietis.“ O dr. J. Zauerveinas pasakė: „Lietuvių kalba daugeliu atvejų minties išraiškomis yra lankstesnė priemonė nei kokia kita kalba Europoje ir savo formų gausumu daug gražesnė.

Galbūt dėl to garsusis Rusijos mokslininkas V. N. Toporovas beveik visą savo gyvenimą paskyrė lietuvių kalbos ir mitologijos studijoms. Jis parašė daugybę straipsnių apie lietuvių kalbą, mitologiją, garsius žmones ir kultūrą.

  • Išnykusiems žodžiams – paminklas. Kalba yra gyvas organizmas, nuolat kinta ir evoliucionuoja. Todėl nenuostabu, kad kai kurie žodžiai, nebeatitinkantys realijų, pradedami vartoti vis mažiau, kol visai išnyksta. Klaipėdoje yra paminklas, skirtas išnykusiems lietuviškiems žodžiams atminti. Plokštėje įrašyti tokie žodžiai: „Praeivi, penkios baltų šeimos kalbos jau mirusios, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“. Tarp išnykusių žodžių įtraukti dabus (puošnus), delka (meškerė), varvas (lašas), žvieti (žvejoti) ir kt.
  • Ilgiausiu lietuvišku žodžiu laikomas žodis nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems. Jį sudaro 37 raidės.
  • Lietuvių kalba laikoma viena seniausių pasaulyje. Manoma, kad jai gali būti apie 3–4 tūkst. metų. Tai galima spręsti iš upių ir ežerų pavadinimų kilmės.
  • Šiais metais pirmą kartą rengiamos „Lietuvių kalbos dienos“, kurios vyksta vasario 16–kovo 11 d. Ta proga organizuojama įvairiausių renginių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tokių dienų tikslas – skatinti lietuvių kalbos mokymąsi, sklaidą ir didinti prestižą.
  • Nuo 2006-ųjų kiekvienais metais organizuojamas Nacionalinio diktanto konkursas. Dalyvauti gali visi, kurie nori pasitikrinti savo lietuvių kalbos rašybos žinias.