Kada ir kodėl verta valyti organizmą

Stresas, įvairūs vaistai, nereguliari ir nesveika mityba, judėjimo stoka net ir sveikiausią žmogų ilgainiui gali paversti ligoniu. O ką kalbėti apie tai, kad dažnas taip gyvena metų metais ir tik protarpiais sunegalavęs prisimena, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti savo organizmui. Jei vis nerandate sau laiko, bent porą kartų per metus, geriausiai advento ir gavėnios laiku, sveikiau maitinkitės, imkitės kūno puoselėjimo procedūrų. Trumpai tariant, apšvarinkite kūną ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus...

Gera pradžia – pusė darbo

Pašalinti iš organizmo kenksmingąsias medžiagas galima įvairiais būdais, tačiau, prieš imdamasi radikalių organizmo valymo būdų, pasistenkite suvokti, kas jums labiausiai kenkia ir ką galite pakeisti. Kartais užtenka ir paprastesnių priemonių puikiai savijautai ir sveikatai atgauti. Daugiau valgykite vaisių, daržovių ir kruopų, reguliariai sportuokite ir kasdien išgerkite apie 1,5 l vandens. Tai padės ne tik pasijusti geriau, bet ir paruošti organizmą valymuisi. Tikriausiai žinote, kad kenksmingosios medžiagos pasišalina iš organizmo per inkstus, kepenis, žarnyną, plaučius, odą. Todėl visos priemonės, stiprinančios minėtus organus, padeda ir organizmui valytis.

Organizmo valymo šalininkai teigia, kad svarbu laikytis eiliškumo. Pirmiausiai valomas storasis žarnynas, tada kepenys ir tulžies pūslė, kraujas ir limfa, galiausiai inkstai. Teigiama, kad, darydama viską nuosekliai, išvengsite toksinų pasklidimo po visą organizmą.

Verta žinoti

Organizmą reikėtų valyti etapais, neskubant, su pertraukomis ir, svarbiausia, gerai žinant, ką ir kodėl darote. Jei jums tai visiškai nauja, nė karto nebandyta, jūsų gyvenime vyksta permainos, patiriate daug streso ir įtampos, esate pervargusi, tuomet organizmo valymą atidėkite vėlesniam laikui, o geriausiai – susiraskite patyrusį specialistą.

Kas gali nutikti

Kai kurių organizmo valymo metodikų autoriai įspėja, kad iš pradžių savijauta gali pablogėti dėl organizmo procesų suaktyvėjimo.

Prieš pradedant bet kokį intensyvesnį organizmo valymą, ypač tada, jei sergate kokiomis nors lėtinėmis ligomis, saviveiklauti nevertėtų – verčiau pasikonstultuoti su patyrusiu šio reikalo žinovu. Pavyzdžiui, esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, sutrikusiai žarnyno peristaltikai, endokrininei, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, bet koks drastiškas organizmo valymas gali būti žalingas. O sergant cukriniu diabetu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, cholecistitu, pankreatitu, širdies ir inkstų ligomis, netgi pavojingas. Taip pat ir peršalimas ar infekcinė liga, sunkus stresas – ne pačios tinkamiausios būklės organizmui valyti.

Užterštas žarnynas lemia daugybę ligų

Daugybė žmonių, net patys to neįtardami, kenčia dėl užteršto žarnyno sukeltų bėdų: disbakteriozės, vidurių užkietėjimo ir dėl to kilusių negalavimų (alergijų, imuniteto susilpnėjimo, apetito ir išvaizdos pokyčių ir kt.). Vis dažniau ir onkologinės ligos siejamos su netinkamais valgymo įpročiais ir dėl to užteršto žarnyno. Šios taršos priežasčių, be jau minėtos nesveikos mitybos, gali būti daugybė. Žarnyno peristaltiką gali sutrikdyti ir neigiamos emocijos. Kyla klausimas: kas gi yra neužterštas žarnynas? Atsakymas tikriausiai nuvils daugelį. Normalia žarnyno veikla laikoma, kai tuštinamasi 1–3 kartus per dieną, kitaip sakant, kone po kiekvieno pagrindinio valgymo.

TESTAS JUMS

Ar reikia valyti organizmą?

Žinoma, šis testas labai prelimenarus, tačiau jis gali padėti atidžiau įsigilinti ir panagrinėti savo savijautą bei organizmo būklę. Juk daugelis mūsų nedažnai sau keliame tokius klausimus, tiesa?

1. Ar dažnai vargina peršalimo ligos?

2. Ar dažnai skauda galvą?

3. Ar jums dažnai užkietėja viduriai?

4. Ar greitai pavargstate?

5. Ar nuolat jaučiatės pavargusi?

6. Ar prastai miegate?

7. Ar rytais jaučiate nemalonų skonį burnoje?

8. Ar dažnai užkandžiaujate tarp valgių?

9. Ar labai mėgstate saldumynus?

10. Ar pykina laiku nepavalgius?

11. Ar pavalgiusi jaučiate sunkumą skrandyje?

12. Ar jūsų veidas papilkėjęs?

13. Ar jūsų oda sausa?

14. Ar jus lengva išvesti iš pusiausvyros, greitai susierzinate?

15. Ar dažnai pučia vidurius?

16. Ar ėda rėmuo, raugėjate?

Jeigu į 5 ir daugiau klausimų atsakėte teigiamai, vadinasi, jūsų organizmas tikrai nėra idealios būklės ir jam palengvindama gyvenimą tikrai neprašausite pro šalį.

Ne taip svarbu, kokį valymo būdą pasirinksite, būtina suvokti, kad tai reikia daryti labai atsakingai ir tinkamai – jei norite išties gero rezultato.

Štai dar keletas dalykų, į kuriuos turėtumėte atsižvelgti:

♦ organizmą galite valytis, jei esate sveika;

♦ kas tinka jūsų draugei, nebūtinai tiks jums. Kiekvienai reikalingas individualus metodas, nes visų organizmai skirtingi;

♦ sergant ūmia ir daugeliu lėtinių ligų, organizmo valytis nederėtų. Specialisto konsultacija tokiu atveju būtina;

♦ organizmo valymą vertėtų atidėti kitam laikui, jei esate nėščia ar krūtimi maitinate kūdikį;

♦ bet kokiu būdu valant organizmą, svarbu suderinti visą kompleksą priemonių (sveika mityba, sudėjimas, pakankamas skysčių vartojimas), antraip rezultatai nebus tokie geri, kokių būtų galima tikėtis.