„Esu labai patenkintas gyvenimu. Tokiame amžiuje turėti šaunią, jauną, gerą moterį – argi ne laimė?“ – prisipažįsta kompozitorius, dainininkas, ilgametis ansamblio „Armonika“ vadovas Stasys LIUPKEVIČIUS. Ir patvirtindamas savo žodžius pakšteli į skruostą šalia sėdinčiai širdies damai poetei Irenai GILDUTYTEI-NAVIKIENEI.
Jau septynerius metus gyvenimą jie kuria Kupiškyje. Irena – vietinė, o populiarus dainininkas, kaip juokauja, atitekėjo. Namuose kiekvieną šeštadienio pavakarę jungiama mėgstamiausia poros laida „Sveikinimų koncertas“ per Lietuvos televiziją – čia beveik visada skamba Stasio su „Armonikos“ ansambliu įrašyti kūriniai. Ansamblio repertuaras iki šiol toks populiarus, kad dainos nuolat užsakomos norint pasveikinti jubiliejų švenčiantį šeimos narį, giminaitį ar draugą. Stasys beklausydamas koncerto dar ir pritaria balsu ar bent paniūniuoja gerai pažįstamas melodijas. „Smagu save jauną matyti“, – šypteli. „Ir man patinka!“ – juokdamasi pritaria Irena.
Beveik visą gyvenimą scenoje praleidęs muzikantas įsitikinęs: kad daina taptų populiari, nereikia jokių slaptų ingredientų. „Mano toks charakteris: jei dirbu, tai iš visos širdies. Nemanykite, kad aš koks pagyrūnas, bet visada mėgau ne ramiai stovėdamas scenoje dainuoti, o per natą į priekį išsiveržti ir vis gražiai į damas pasižiūrėdamas, pasišypsodamas dainuoti energingai, su ugnele, – prisimena. –